Remiantis naujausiais apibendrintais 2010 metų tyrimo duomenimis, Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą (už juos mažiau fiziškai aktyvūs buvo tik bendraamžiai iš Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos), o mergaitės – trečią (už jas mažiau fiziškai judėjo tik Turkijos ir Makedonijos mergaitės).
Tokie duomenys gauti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, apibendrinus 2010 metais atliktą tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC). Lietuvoje šis tyrimas pradėtas 1994-aisiais, nuo to laiko kas ketverius metus jį kartojant iš viso apklausta daugiau kaip 27 tūkstančiai 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos mokinių. Tiriamųjų fizinis aktyvumas buvo vertintas atsižvelgiant į sportavimo ir mankštinimosi ne pamokų metu periodiškumą bei trukmę.
Remiantis tyrimu, kaime gyvenantys paaugliai, palyginti su mieste gyvenančiais jų bendraamžiais, turi beveik 1,3 karto, o neturtingesnių šeimų vaikai, palyginti su labiau turtingų šeimų vaikais, – daugiau nei 1,5 karto mažesnę galimybę sportuoti ir mankštintis.
Tyrimo duomenimis, apie 40 proc. Lietuvos mokinių beveik kiekvieną dieną, dažniau nei kartą per savaitę arba beveik kiekvieną savaitę jaučia irzlumą, blogą nuotaiką. Apie trečdalis jų jaučia nervinę įtampą, liūdesį, prislėgtumą. Ketvirtadalis apklaustų Lietuvos mokinių teigė jaučiantys galvos skausmus bei galvos svaigimą, kas šeštas paauglys sakė turintis miego sutrikimų bei nugaros skausmų. Be to, paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis Lietuvos mokinių niekada nepusryčiauja, o kasdien pusryčiauja vos tik kiek daugiau nei pusė mokinių (60 proc. berniukų ir 53 pr. mergaičių). Šalies mokiniams nesvetimi ir vis dažniau priimtini žalingi įpročiai. Iš pastaruoju metu apklaustų mokinių prisipažino rūkantys 21 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių, kad daugiau nei kartą yra buvę apsvaigę nuo alkoholio – 27 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių (nors žalingų įpročių paplitimas sparčiai didėja su amžiumi, jie dažni jau ir tarp penktokų). Nepakankamas fizinis aktyvumas ir kiti čia išvardyti veiksniai gali būti priežastimi to, kad kas dešimtas (10 proc.) ir dvigubai daugiau tiek (19 proc.) šalies mokinių nelaiko save sveikais, o kas ketvirtas (27 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių) – laimingais.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, kad nepakankamas fizinis aktyvumas kasmet apytikriai lemia 3,2 milijono Žemės gyventojų mirčių. Manoma, kad vaikai ir paaugliai turėtų būti aktyvūs kiekvieną dieną ne mažiau kaip po valandą, tačiau, Europos ir Šiaurės Amerikos šalių duomenimis, tiek fiziškai aktyvūs nebūna nė pusė mokyklinio amžiaus vaikų.
