Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 07 24

Lietuvos parlamente – atostogos vogčiomis

Parlamentarai neturi oficialiai reglamentuotų atostogų, todėl poilsiaudami pertraukų tarp sesijų metu gauna tą pačią algą ir tiek pat pinigų parlamentinės veiklos išlaidoms.
Gruodžio 10 d. prie Vilniaus Sporto rūmų įvyko protesto mitingas. Mitingą organizavo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, prie jo prisidėjo ir Pensininkų partija.
Parlamentas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Temos: 2 Atostogos Seimas

Seimas yra vienintelė valstybinė institucija, kurioje išrinktiems jos nariams nenumatytos atostogos. Pagal parlamento statutą politikai visą kadenciją dirba nepertraukiamai, atokvėpis tėra pertraukos tarp eilinių pavasario ir rudens sesijų, rašo „Valstiečių laikraštis“.

Dažniausiai tuo metu parlamentarai ir pasinaudoja atostogų teikiamais malonumais. Kai kurie įsigudrina tai padaryti ir sesijų metu, praleisdami posėdžius. Bet kuriuo atveju Seimo narys nenutrūkstamai gauna algą ir lėšas parlamentinei veiklai.

Ilgametis Seimo narys Česlovas Juršėnas prisipažino, kad pokalbio su žurnalistu metu ilsisi sanatorijoje. Pasak jo, apie būtinybę reglamentuoti atostogas Seime nuolat prabylama jau 20 metų.

„Laisvesni būname tarp sesijų, – pasakojo politikas. – Bet netrūksta darbų ir vasarą – štai kitą savaitę dalyvausiu valdybos posėdyje, taip pat rengiami komitetų pasitarimai.“

Pasak Č.Juršėno, atostogas reikia reglamentuoti, kad būtų išvengta nesusipratimų. „Neliktų nereikalingų kalbų, aistrų, politikavimo, – įsitikinęs jis. – Reikia tik apsvarstyti, kokiu metu Seimo nariai galėtų atostogauti, kiek kartų per metus ir panašiai. Seimo statuto pataisas rengusi darbo grupė, kurios narys buvau, pateikė siūlymus Seimui ir tikimės, kad juos apsvarstysime per rudens sesiją.“Laisvesni būname tarp sesijų, bet netrūksta darbų ir vasarą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, reglamentavus parlamentarų atostogas bus išvengta skandalų, kai per Seimo sesijas parlamentarai išvyksta į pažintines ar poilsines keliones.

„Konstitucinis Teismas dar 2004 metais išaiškino, kad kiekvienas dirbantysis turi teisę į atostogas. Seimui negalioja Darbo kodeksas, bet iš kitos pusės, dirbantieji, kaip teigia Konstitucinis Teismas, turi teisę į poilsį, – kalbėjo A.Salamakinas. – Daugiausia ginčų kyla gruodžio–kovo mėnesiais: ne vienas stebisi, kodėl turi prašyti Seimo valdybos leisti jam išvykti slidinėti ar ilsėtis į šiltus kraštus, kai nėra posėdžių“.

A.Salamakino teigimu, parlamentarai nevienodai supranta Seimo statuto nuostatą, kuri skelbia, kad tarp sesijų Seimo nariai turi patys organizuoti savo veiklą: „Vieni tai suvokia kaip darbą su rinkėjais, komitetuose, o kiti vyksta ilsėtis, paskui turi aiškintis, kyla visokių kalbų. Todėl ir būtina įvesti aišku reglamentą“.

Teisininkas Tadas Blažys mano, kad Seimo nariai turėtų reglamentuoti savo atostogas dėl didesnio skaidrumo.

Pasak T.Blažio, ilsėdamasis parlamentaras turėtų gauti bent jau mažesnes lėšas parlamentinei veiklai. Dabar jo atlyginimas ir išmokos už kanceliarines bei kitas išlaidas nesumažėja visus metus.

T.Blažys mano, kad, nors Seimo nariai laisvalaikiu susitinka su rinkėjais ar dirba kitus darbus, tai nereiškia, jog per atostogas tam skirtos sąnaudos turi būti kompensuojamos.

Teisininkas įžvelgia ir dar vieną problemą, kuri gali iškilti reglamentavus Seimo narių atostogas:„Ar nesusiklostys tokia situacija, kai Seimo narys faktiškai atostogaus, tačiau formaliai atostogomis nesinaudos, siekdamas didesnių išmokų, skirtinų jam kaip Seimo nariui? Teks nustatyti atitinkamus Seimo narių atostogų laikotarpius ir atostogų perkėlimo į kitus laikotarpius atvejus“.

Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad atostogos dirbantiesiems yra būtinybė atkurti darbingumą. Laikinai einantis valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Vilius Mačiulaitis aiškino, kad netgi darbuotojui vengiant eiti kasmetinių mokamų atostogų, darbdavys turi teisę savo nuožiūra paskirti jam poilsio datą.

„Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų. Likusių 14 dienų skaičiaus eiliškumo ir trukmės įstatymas nenumato. Jei dėl objektyvių priežasčių darbuotojas nepanaudoja mokamų atostogų, jos turi būti perkeliamos ir pridedamos prie kitų metų atostogų“, – kalbėjo jis.

Pasak V.Mačiulaičio, minėtos Darbo kodekso nuostatos Seimui negalioja: „Seimo veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai. Parlamento darbo tvarką nustato Seimo statutas, o uždarbio dydžius ir apmokėjimo sąlygas numato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.“ V.Mačiulaičio nuomone, Seimo nariai darbingumą atkurti gali taip, kaip ir dabar – tarp eilinių sesijų.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius