Pasak E.Masiulio, pašto finansinės problemos pastaraisiais metais buvo sprendžiamos parduodant turtą, todėl finansiniai metų rodikliai neatrodė tokie blogi. Vis dėlto, gauti pinigai nebuvo niekur investuojami, pranešė Lietuvos radijo žinių tarnyba.
„Lietuvos pašto“ veiklos auditas parodė, kad dauguma sandorių bendrovei nebuvo naudingi iš jų, E.Masiulio teigimu, pelnėsi visi, kas netingėjo.
Taip pat laikinai stabdomas ir pašto skyrių uždarymas.
Tris mėnesius dirbanti naujoji „Lietuvos pašto“ vadovybė per savaitę turi nuspręsti, kaip gelbėti gilyn į duobę krintančią bendrovę. Pasak pašto direktoriaus Andriaus Urbono, bus atleidžiami ir darbuotojai, daugiausia jų – iš neefektyviai dirbančios administracijos. Tačiau laiškininkų etatai nebus liečiami.
Skaičiuojama, kad šiais metais Lietuvos paštas gali patirti 50 mln. litų nuostolių.
Žlugdė specialiai?
Tuo tarpu LNK „Žiniose“ E.Masiulis tiesiai šviesiai pareiškė, kad „Lietuvos paštą“ bandyta nustekenti, žlugdyti ir parduoti už vieną litą. Nors anksčiau įmonės vadovybė skelbė, kad metus baigs su 18 mln. litų nuostoliu, paaiškėjo, kad nuostoliai dvigubai didesni.
Dėl vieno sandorio ministras ketina kreiptis į teisėsaugą. Esą nesuprantama, kodėl „Lietuvos paštas“ iš įmonės „Skala“ pirko sklypą logistikos centrui už 15 mln. litų, kai sklypo rinkos vertė kelis kartus mažesnė.
Naujasis „Lietuvos pašto“ vadovas Andrius Urbonas žada artimiausiu metu, gelbėdamas padėtį, mažinti administracijos darbuotojų skaičių. A.Urbonas atėjo dirbti iš VST. Jis įmonėje „Lietuvos paštas“ įdarbino iki 20 žmonių iš savo buvusios darbovietės.
