Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos politikai į idėjų lagaminą prisikrovė ir gėrybių iš SSRS

Sovietų sąjungos simboliai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Sovietų Sąjungos simboliai
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nusistatymas prieš „supuvusius ir degradavusius“ Vakarus pasigirsta ne tik iš kaimyninių valstybių Rytuose, kur jį skleidžia ir valdžia, ir stačiatikių Bažnyčia, bet ir iš kai kurių Lietuvos politikų bei dvasininkų. „Kalbėkime atvirai, jie yra tiek prisiklausę sovietinės propagandos, kad galima vienas į vieną ją pažinti iš jų reiškiamų idėjų“, – naujienų portalui LRT.lt sako filosofas prof. Leonidas Donskis.

Panašias tendencijas pastebi ir Seimo narys, konservatyvios pakraipos filosofas Mantas Adomėnas. „Žmonės, kurie nesugeba racionaliai apginti sau svarbių sampratų, Vladimiro Putino Rusiją suvokia kaip siektiną pavyzdį. Tai tikrai vyksta“, – tvirtina politikas.

Visi – iš to paties seno lagamino

Nors Lietuva jau beveik 10 metų yra Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, dešiniosios pakraipos politikų ir dvasininkų pareiškimai, sutampantys su Sovietų Sąjungos ir dabartinės V.Putino Rusijos skleidžiama antivakarietiška propaganda, kelia nuostabą.

Dažnai remiamasi jau nuvalkiotais argumentais, esą Vakarai per daug sureikšmina žmogaus teises, griauna šeimas, propaguoja homoseksualumą ir t.t. Panašios mintys jau ne kartą skambėjo iš politikų lūpų (bene dažniausiai ir nuosekliausiai – iš „tvarkiečių“ ir konservatorių), taip pat dvasininkų (Sigito Tamkevičiaus, Andriaus Narbekovo) lūpų. Ne paslaptis, kad ir radikaliosios dešinės atstovai internete nevengia pagyrų ir V.Putino politikai.

Anot LRT.lt kalbinto L.Donskio, taip yra todėl, kad šitaip kalbanti karta formavosi ir mokėsi pagal sovietinius standartus. Jo žodžiais tariant, visi jie yra iš to paties „seno lagamino“ – Sovietų Sąjungos.

Visi jie yra iš to paties „seno lagamino“ – Sovietų Sąjungos.

„Visi pasaulio konservatoriai, visi pasaulio ortodoksai – tiek religiniai, tiek ideologiniai – yra kažkuo panašūs. Visi bažnytiniai ortodoksai, kurie nori turėti paskutinį žodį sekuliarios valstybės reikaluose, turi panašų balsą“, – teigia filosofas.

Jis priduria nesuprantąs, kodėl tie patys žmonės kalbėjo kitaip, kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje. Tada Vakarai buvo gėris, Rytai – blogis.

„Bet persijungus į kitą registrą, paspaudus mygtuką, išlenda ta pati senoji patirtis“, – stebisi filosofas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos stačiatikių bažnyčios glaudžias sąsajas su sovietų valdžia, galėjusias turėti įtakos ir dabartinėms stačiatikių dvasininkų nuostatoms. Jo žodžiais, stačiatikių Bažnyčia veikia kaip Sovietų Sąjungos megafonas, maža to – kaip valstybės vasalas.

Europos parlamento narys primena vieša paslaptimi laikytą buvusio Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarcho Aleksijaus II veiklą. Manoma, kad jis glaudžiai bendravo su sovietiniu saugumu (KGB). Anot profesoriaus, kai aukščiausias patriarchas bendradarbiauja su valdžia, Bažnyčios prijungimas prie valstybinio aparato veikimo – tik techninis reikalas.

L.Donskio pozicijai artimi ir religijotyrininkės Aušros Pažėraitės vertinimai. Jos požiūriu, dabartinė „supuvusių Vakarų“ kritika yra grįsta mąstymu, egzistavusiu buvusio sovietinio bloko visuomenėse.

„Jis paveldėtas iš senosios sovietų imperijos ir joje egzistavusių antivakarietiškų nuostatų. Lietuvoje yra pilna taip mąstančių žmonių“, – teigia A. Pažėraitė.

Dabartinė „supuvusių Vakarų“ kritika yra grįsta mąstymu, egzistavusiu buvusio sovietinio bloko visuomenėse.

Ne Kremliaus ideologija, o krikščioniškas mokymas?

M.Adomėnas turi kiek kitokį paaiškinimą. Pasak jo, minėti katalikai ir politikai priklauso krikščioniškojo socialinio mokymo mąstymo srovei.

„Nenuostabu, kad iš to paties šaltinio kylančios nuostatos didžiąja dalimi sutampa, kad visi akcentuojame šeimos, bendruomenės, žmogaus orumo ir gyvybės šventumo vertybes. Kiekvienas jas komunikuojame kaip išmanome, tačiau pamatinės vertybės yra tos pačios“, – teigė politikas.

M.Adomėnas pabrėžia, kad šių vertybių nedera painioti su V.Putino ideologija, kurioje nėra vietos asmens sąžinės laisvei ir laisvai visuomenei. Jo žodžiais, tai, ką šimtmečius skelbia krikščioniškas mokymas, yra būtina moralios visuomenės sąlyga.

„Šios visuomenės pagrindas yra tai, kad joje galima laisvai išpažinti savo vertybes. V.Putino pasisukimas į Katalikų bažnyčią yra veidmainiškas viešųjų ryšių veiksmas. Dar visai neseniai Rusijoje ant stačiatikių bažnyčių buvo pakabintos lentelės: „Šunims ir katalikams įeiti draudžiama“. Laisvai visuomenei negalima primesti vienos ar kitos pasaulėžiūros iš viršaus, ji turi būti laisvai prisiimta ir pasirinkta – tik tuomet ji yra moraliai vertinga. Jei moralinio apsisprendimo laisvės nelieka, tokios visuomenės negalima laikyti autentiškai moralia“, – pridūrė politikas.

L.Donskis: „Manyje slypi du žmonės – sovietinis vaikas ir vakarietis“

L.Donskis įsitikinęs, kad vyresniajai kartai laikas pripažinti savo defektus ir aklai nebekartoti tų pačių klišių.

Vis dėlto, kad ir kaip būtų keista, sovietinių samprotavimų pažeria ne tik vyresniosios kartos politikai. L.Donskis tokį elgesį aiškina mėgdžiojimu ir karjeros partijoje siekimu. Jo nuomone, jaunimui nėra prasmės vartoti šį žodyną, nes juo grįstas kalbėjimas tiesiog kvailai skamba.

„Juk jie yra visai kitokie žmonės. Jie formavosi jau nepriklausomoje Lietuvoje, kuri iš esmės skiriasi nuo sovietų Lietuvos. Be to, jie yra paragavę Vakarų gyvenimo. Netikiu, kad tai būtų jų žodynas ir patirtis. [...] Veikia pataikavimo ir adaptacijos mechanizmas“, – tikina L.Donskis.

Profesorius priduria, kad vyresnioji karta formavosi Sovietų Sąjungoje ir ji kitokia jau nebus.

„Manyje slypi du žmonės – sovietinis vaikas ir vakarietis. Noriu tikėti, kad vakarietis visada nugalės sovietinį“, – prisipažįsta LRT.lt pašnekovas.

Skundžiasi tarsi prievartautojai, kuriems neleidžia prievartauti

Neseniai katalikiškas vertybes propaguojančiame tinklalapyje bernardinai.lt pasirodė ukrainiečių stačiatikių dvasininko Andrejaus Tkačiovo interviu vertimas, kuriame jis atvirai reiškia neapykantą vakarietiškoms vertybėms ir, nors yra dvasininkas, labai drąsiai komentuoja pasaulietinius reikalus.

Nors interviu vėliau buvo pašalintas, jo vertimas ir publikavimas Lietuvos kultūrinėje žiniasklaidoje leidžia manyti, kad ir Lietuvos katalikams tokios stačiatikių dvasininko mintys yra aktualios ir gal net artimos.

A.Tkačiovas JAV vadina mirštančia imperija. „Tai – galinga krikščioniška imperija, tam tikra modernioji Roma, perėjusi respublikinės laisvės laikotarpį ir pasiekusi imperinio puvimo pakopą, viską valdanti ir po truputį mirštanti“, – apie JAV pasisako dvasininkas.

Su jo mintimis nesutinka M.Adomėnas. Anot filosofo ir Seimo nario, Ameriką vadinti imperija galima tik perkeltine prasme – valstybė suinteresuota demokratijos vertybių sklaida pasaulyje, o visa kita – tik pritempimas.

Kita vertus, „puvimo pakopos“ argumentų gal ir įmanoma įžvelgti. Nemažai konservatyviųjų JAV analitikų (tarp jų ir garsusis Zbigniewas Brzezinskis) sutinka, kad milžiniškos valstybės skolos naikinimo procesas – ypač sudėtingas.

L. Donskio žodžiais, JAV ekonomika niekuo nesiskiria nuo kitų modernių šalių. Pasak jo, ypač keistai skamba tokie žodžiai iš Ukrainos piliečio lūpų. „Tiek Rusijai, tiek Ukrainai, deja, yra labai toli iki Vakarų, kalbant apie socialinę rūpybą, gerovės valstybę. Padėtis, patikėkite, yra siaubinga. [...] Taigi tokie pasisakymai yra paimti iš senų sovietinių propagandos klišių rinkinio, kad Amerika – tik daugybė kartuvių, kuriose kariami juodaodžiai, kur klesti baisi neištikimybė ir t.t. Tai – kvailystė. Pats keisčiausias sovietinės propagandos atgaivinimas, vykstantis mūsų akyse“, – stebisi filosofas.

A.Tkačiovui užkliūva ir JAV žmogaus teisės. „Maniausi atvykęs iš nelaisvos Ukrainos į laisvą Ameriką. Ne taip! Išvažiavau su jausmu, kad išvykstu iš nelaisvos Amerikos į laisvą Ukrainą“, – aiškina dvasininkas. Jo žodžiais, tokios šalys, kaip Ukraina ir Rusija, yra laisvos, nes jose kiekvienas gali reikšti savo nuomonę prieš homoseksualus, o JAV už panašią kritiką gali grėsti ir kalėjimas.

Savo ruožtu LRT.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad Rusiją ir Ukrainą vadinti laisvomis šalimis yra absurdiška, o dvasininko įžvalgos tėra propaganda. „Rusiją vadinti laisva šalimi reikia įtempti vaizduotę ir atsisakyti bet kokio sąžinės dėmens, sąžiningo moralinio vertinimo. Kad taip sakytum, turi užmerkti akis į žudomų ir neteisingai nuteisiamų žmonių likimus. Paimti vieną populistišką aspektą palyginimui – tai propaganda, specialiai pagaminta Ukrainai“, – tikino M.Adomėnas.

A.Pažėraitė priduria, kad tokie žodžiai primena prievartautojo skundus, jeigu jam nebūtų leista prievartauti. Religijotyrininkės nuomone, pasaulyje nėra visiškai laisvos valstybės.

„Bet koks socialinių, kultūrinių apraiškų rovimas kai kam yra skausmingas, nes tai – jų laisvės apribojimas“, – LRT.lt sakė A.Pažėraitė.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min