Lietuva Lenkijos tragediją priėmė kaip savo (atnaujinta 19.21 val., nuotraukos)

„Esu asmeniškai sukrėsta, nes tik užvakar su prezidentu Kaczynskiu buvome susitikę Vilniuje. Lietuva prarado gerą draugą. Prezidento Kaczynskio laikmetis buvo vienas iš reikšmingiausių mūsų šalių bendradarbiavimo metų. Visos Lietuvos žmonių vardu reiškiu giliausią užuojautą visai Lenkijos tautai, prezidento Kaczynskio ir visų kitų žuvusiųjų artimiesiems. Tikiuosi, jog abiejų valstybių santykiai ir toliau galės vystytis, ir galėsime įgyvendinti tas gražiausias Prezidento Kaczynskio iniciatyvas, kurias jis pradėjo“, – sakė D.Grybauskaitė.

Užuojautą Lenkijos žmonėms ir lenkų kilmės Lietuvos piliečiams dėl Lenkijos Respublikos prezidento Lecho Kaczynskio, jo sutuoktinės Marijos Kaczynskos ir kitų iškilių Lenkijos piliečių žūties savo ir Seimo narių vardu pareiškė ir Seimo pirmininkė I.Degutienė.

„Visus Lietuvos žmones ir mane asmeniškai giliai sukrėtė žinia apie tragišką aviakatastrofą, kurioje žuvo Lenkijos Respublikos prezidentas L.Kaczynskis, jo žmona Marija ir daug kitų iškilių kaimyninės šalies piliečių. Prezidentas L.Kaczynskis buvo žmogus, kuris savo darbais ir pavyzdžiu tiesė ir stiprino tiltus tarp broliškų lietuvių ir lenkų tautų. Tai buvo politikas iš didžiosios raidės. Dėl jo ir kitų iškilių Lenkijos piliečių žūties liūdime kartu su visa lenkų tauta“, – kalbėjo I.Degutienė.

Premjeras A.Kubilius pažymėjo, kad tai milžiniška netektis Lenkijai, Lietuvai ir visai tarptautinei bendruomenei. „Lenkijos Prezidentą L.Kaczynskį visuomet prisiminsime kaip vieną ryškiausių Lenkijos politikų, ištikimą ir nuoširdų Lietuvos draugą, itin daug prisidėjusį plėtojant strateginę Lietuvos ir Lenkijos partnerystę. Šią valandą giliai liūdime kartu su lenkų tauta“, – sakė premjeras.

Kaip teigiama išplatintame pranešime, šeštadienį vakare Vilniaus arkikatedroje už žuvusiuosius lėktuvo katastrofoje Smolenske bus laikomos šv. Mišios. Jas laikys kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Sekmadienį, balandžio 11 dieną, šaukiamas neeilinis Lietuvos Vyriausybės posėdis dėl gedulo Lietuvoje paskelbimo.

Naujienų portalas 15min.lt primena, kad ketvirtadienį Lenkijos prezidentas su darbo vizitu lankėsi Lietuvoje. Vilniuje susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai sutarė, jog abi šalys aktyviai dalyvaus kuriant bendrą Europos Sąjungos (ES) energetikos politiką, ypač plėtojant tokius abiem šalims svarbius projektus, kaip elektros ir dujų jungtys.

Papildyta 14.49 val.: Užuojautą Lenkijai ir Lenkijos gynybos ministrui Bogdanui Klichui išreiškė ir Lietuvos Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė bei Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius. „Nenusakomai skaudi tragedija ištiko Lenkijos karines pajėgas. Labai fatališka yra tai, kad lėktuvo katastrofa įvyko skrendant pagerbti lenkų karių, nužudytų II pasaulinio karo metu Katynėje, atminimą. Lenkija tarsi antrą kartą netenka savo vadų ir aukštųjų karininkų“, – sakė R.Juknevičienė.

Solidarizuojantis su gedinčia lenkų tauta, Vilniuje šeštadienį nuleistos vėliavos prie Savivaldybės ir Rotušės aikštėje.

Pagerbiant žuvusiųjų atminimą, krašto apsaugos ministrės ir Lietuvos kariuomenės vado nurodymu, Lietuvos kariuomenės daliniuose ir prie Krašto apsaugos ministerijos nuleidžiamos valstybinės vėliavos.

Prie Lenkijos ambasados Lietuvoje, pagerbiant žuvusiųjų atminimą, deginamos žvakutės, dedamos gėlės. Daugelis susirinkusiųjų sukalbėjo maldą už žuvusiuosius.

Papildyta 16.33 val.: Lietuvos pasienyje tylos minute taip pat bus pagerbtas tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento atminimas, VSAT pranešime spaudai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Vainius Butinas įsakė visoms pasieniečių užkardų sargyboms prieš išeinat saugoti valstybės sienos tylos minute pagerbti šeštadienį lėktuvo katastrofoje žuvusio Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio ir kitų šios šalies pareigūnų atminimą.

Visose 37 VSAT užkardose prieš išvykstant saugoti Lietuvos sienos rikiuotės ir instruktažo metu pasieniečiai minutei sustings gedėdami dėl šios tragedijos.

VSAT vadas V. Butinas dėl Lenkijos Prezidento žūties taip pat pareiškė užuojautą kaimyninės valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui Lešekui Elasui ir visiems šios šalies pasieniečiams.

Savo ruožtu VSAT Lazdijų rinktinės, kuri kontroliuoja sieną su Lenkija, vadas Vidas Mačaitis kaimyninės Podliasko rinktinės pasieniečiams perdavė užuojautos žodžius dėl įvykusios katastrofos.

Papildyta 17.18 val.: Vilniaus meras Vilius Navickas visų vilniečių vardu taip pat reiškia užuojautą lenkų tautai, šiandien išgyvenančiai didelę netektį aviakatastrofoje žuvus Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir kitiems drauge skridusiems Lenkijos valstybės atstovams, teigiama pranešime spaudai.

„Liūdime su lenkų tauta, netekusia Prezidento, kuriam visada svarbiausios vertybės buvo Laisvė, Nepriklausomybė ir žmogaus teisės. Prieš tapdamas Lenkijos prezidentu L. Kaczynskis buvo Varšuvos meras, neslėpęs draugiškų jausmų Vilniui“, – sako Vilniau meras V. Navickas.

Solidarizuojantis su gedinčia lenkų tauta, Vilniuje šeštadienį nuleistos vėliavos prie Savivaldybės ir Rotušės aikštėje.

Papildyta 17.52 val. Lietuviai užuojautą dėl Lenkiją sukrėtusios nelaimės išreiškia ne tik prie šios šalies ambasados Vilniuje, bet ir socialiniame tinkle „Facebook“. Čia susikūrė lietuviška grupė „UŽUOJAUTA LENKIJAI“, prie kurios jau prisijungė beveik 5000 žmonių.

Žmonės lietuviškai ir lenkiškai lakoniškai išreiškia užuojatą Lenkijai ir žuvusių žmonių artimiesiems. Viena mergina net įkėlė nuotrauką, kurioje matyti namuose pastatyta, į langą atremta ir iš lauko regima vėliava. Mergina užrašė: „Žinau, kad neleidžia viešinti, kabinti kitų tautų vėliavas, bet aš lenkė, šiandien turėjau tai padaryt!“

Tuo tarpu Lenkijos piliečiai pasirinko kitokį kelią. „Facebook“ tinkle nemažai lenkų savo profilio nuotraukas pakeitė nuotrauka su juodu gedulo kaspinu, taip solidarizuodamiesi bei išreikšdami šalyje paskelbtą gedulą.

Papildyta 19.21 val.: „Katastrofoje prie Smolensko praradome skydą, stovėjusį už lietuvius visuose diplomatiniuose mūšiuose“, – tikino Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, kalbėdamas per LTV žinias.

Pasak jo, Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis ir kiti kartu skridę bei žuvę Lenkijos politikai rėmė Lietuvą nuo Sąjūdžio laikų. „Jie buvo visa širdimi atsidavę Lietuvos nepriklausomybei. Savo atsidavimą jie rodė ir 1989-aisiais, kai dar tik siekėme nepriklausomybės, ir vėliau. Šie žmonės Lietuvą laikė istorine partnere. Nepaisant to, kad buvo žymiai didesnės valstybės nei Lietuva atstovai, derybose už Lietuvą stovėjo kaip skydas. Diplomatiniuose ginčuose nebūdavome vieno: šalia mūsų išsirikiuodavo Lenkijos gvardija“, – teigė E.Zingeris.

Jam pritarė ir Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Česlavas Okinčicas. Pasak jo, daugelį palankių sprendimų Europos Sąjungos institucijose Lietuva iškovo tik dėl to, kad kartu buvo Lenkija.

E.Zingeris prisipažino, kad Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofa palietė jį asmeniškai, nes dalis juo skridusių ir žuvusių lenkų politikų buvo jo bičiuliai.

„Visą dieną klausau jų balso pašte įrašytų balsų. Sunku patikėti, kad šių žmonių nebėra, – sakė E.Zingeris. – Jie buvo idealistai. Žuvo dalis Varšuvos idealistų elito.“