Kova dėl aukso vertės skiedrų
Skaitykite daugiau... (ATNAUJINTA: 15.07) 19SKAITYKITE LAIKRAŠTYJE
Penktadienis
2012.05.25
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasveikino Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą, kuriuo jis pasisakė prieš bandymus pateisinti Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino represijas.
„Pareiškimą vertinu gerai. Kiekviena tauta, kuri nukentėjo nuo bet kokio autoritarinio režimo, tame tarpe nuo stalinizmo, kad taip sugeba objektyviai vertinti savo istoriją ir praeitį, tikrai yra sveikintina ir tikrai malonu girdėti, kad mūsų kaimyninė šalis sugeba savo skausmingą istoriją vertinti objektyviai“, – BNS penktadienį sakė D.Grybauskaitė.
Vis dėlto, prezidentė nenorėjo vertinti, ar šis pareiškimas rodo kokius nors pokyčius Rusijoje.
„Neskubėčiau vertinti, norėčiau matyti konkrečius realesnius žingsnius, pareiškimai kartais lieka pareiškimais“, – sakė D.Grybauskaitė.
D.Medvedevas sakė esąs įsitikinęs, jog pilietinės pozicijos brandumą sudaro sugebėjimas priimti savo praeitį, įveikti abejingumą ir siekį nuslėpti jos tragiškas puses.Rusijos prezidentas D.Medvedevas penktadienį pareiškė, kad nacionalinių tragedijų atminimas toks pat šventas, kaip ir pergalių, o pateisinti SSRS diktatoriaus Josifo Stalino represijas, siekiant neva atkurti istorinį teisingumą, neleistina.
Savo poziciją D.Medvedevas išdėstė vaizdo tinklaraščio naujame įraše, skirtame Politinių represijų aukų atminimo dienai, minimai spalio 30-ąją.
„Spalio 30-oji – tai milijonų suluošintų likimų atminimo diena. Žmonių, sušaudytų be teismo ir tardymo, žmonių, išsiųstų į lagerius ir tremtį, netekusių pilietinių laisvių už tai, kad užsiima „ne tuo“, arba už liūdnai pagarsėjusią „socialinę kilmę“. „Liaudies priešų ir jų „pakalikų“ etiketės buvo priklijuotos tada ištisoms šeimoms“, – primena Rusijos valstybės vadovas.
„Neįmanoma įsivaizduoti teroro, nuo kurio nukentėjo visos šalies tautos, masto. Kruviniausias jis buvo 1937–1938 metais. „Liaudies sielvarto upe“ pavadino Aleksandras Solženicynas begalinį ištremtųjų tuo metu „srautą“, – sako Rusijos prezidentas. – Per dvidešimt prieškario metų buvo naikinami ištisi mūsų liaudies sluoksniai ir luomai. Buvo beveik sunaikinti kazokai. „Išbuožinti“ ir nuskurdinti valstiečiai. Buvo vykdomas politinis ir inteligentijos, ir darbininkų, ir kariškių persekiojimas. Buvo persekiojami visų religinių konfesijų atstovai“.
Iki šiol buvo galima girdėti, pabrėžia D.Medvedevas, kad šios daugiamilijoninės aukos pateisinamos „kažkokiais aukščiausiais valstybės tikslais“. Tačiau jokia šalies plėtotė negali vykti netekčių kaina, įsitikinęs prezidentas.
„Esu įsitikinęs, kad jokie laimėjimai, ambicijos negali būti pasiekiami žmonių vargų ir netekčių kaina. Niekas negali būti iškeliamas aukščiau žmogaus gyvybės vertės. Ir represijų negalima pateisinti“.
„Tiesa ir tai, kad Stalino nusikaltimai negali sumažinti žygdarbių liaudies, kuri iškovojo pergalę Didžiajame Tėvynės kare. Kuri padarė mūsų šalį galinga industrine valstybe. Pakėlė į pasaulinį lygį mūsų pramonę, mokslą ir kultūrą“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Valstybės vadovas susirūpinęs, kad Rusijos jaunimas menkai informuotas apie praėjusių laikų tragiškus įvykius: „Prieš dvejus metus sociologai surengė apklausą – beveik 90 proc. mūsų piliečių, jaunų piliečių nuo 18 iki 24 metų, negalėjo net pasakyti pavardžių žinomų žmonių, kurie nukentėjo tais metais nuo represijų ar žuvo per jas“.
„Mes daug dėmesio skiriame kovai su mūsų istorijos klastojimu. Ir kažkodėl dažnai manome, kad turima omenyje tik tai, kad neleistina keisti Antrojo pasaulinio karo rezultatų“, – pažymi D.Medvedevas.
Tačiau, pasak jo, ne mažiau svarbu neleisti, siekiant neva atkurti teisingumą, pateisinti tuos, kas naikino savo liaudį.
D.Medvedevas sakė esąs įsitikinęs, jog pilietinės pozicijos brandumą sudaro sugebėjimas priimti savo praeitį, įveikti abejingumą ir siekį nuslėpti jos tragiškas puses.
„Priimti savo praeitį tokią, kokia ji yra, – tai sudaro pilietinės pozicijos brandumą“, – sakė jis.
Dabartinės Rusijos valdžios prioritetai - buvusios imperijos atkūrimas.Tai yra ilgalaikė ne rusų tautos, bet jos valdžios strategija, kurią ji nors ir nedeklaruodama, nuosekliai ir palengva stengiasi įgyvendinti.Kol nepasikeis iš esmės Rusijoje politinė santvarka,o tai atsitiks negreitai, bendrauti su ja reikės tik ES valstybės vardu.Kaip atskira Baltijos valstybė su Rusija mums kalbėtis dabar yra beprasmiška,- su mažais ir silpnais Rusija nekalba, jie jų paprasčiausiai nepastebi, jie jai neįdomūs... Labai nemalonu pripažinti, kad Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe,nepriklausomais mes, deja netapome. Anksčiau mes buvome TSRS išlaikytiniais, dabar visomis galiomis stengiamės būti ES išlaikytiniais.Žmogaus-išlaikyt inio sindromas buvo diegiamas ir sėkmingai įdiegtas Tarybų Lietuvoje, tai buvo vienas iš svarbiausių Sovietinės santvarkos strateginių tikslų.Tas pat pasakytina apie kitas TSRS tautas, be abejo rusų.Jeigu žmogus išlaikytinis, tai jis priklauso visapusiškai nuo to , kas jį išlaiko.Kokia gali buti nepriklausoma, išdidi tauta, jeigu didžioji dalis jos gyventojų nenori būti nepriklausomais, jų žydroji svajonė - būti išlaikytiniais, sėdėti valdiškuose darbuose, priklausyti nuo tiesioginio viršininko ir apie nieką daugiau negalvoti.Mes, juk postsovietinio tipo žmonės, nepritaikyti gyventi ir dirbti naujomis sąlygomis, mes juk nemokam, nenorim ir nenorim mokėti dirbti taip,kaip dirbama visame laisvame pasaulyje.Svarbiausiai, kad to visai mes ir nesuprantam, -o čia juk pagrindinė mūsų tautos bėdų ir problemų priežąstis.
O kada pasmerksime Lansbergyzmo nusikaltimus prieš Lietuvių tautą?
Idekite prasau nuoroda i bet kuri rusiska interneto laikrasti, kur buvo aiskiai parasytas toks D.Medvedevo pareiskimas. Niekaip negaliu patiketi, kad jis taip parase, o tai ne viso labo musu prezidenturos piaras, prasidedant eilinei naujo lindimo rusijai i
erai.
The Soviet Story
Skaityti visus komentarus (23)
Medvedevo kalba paskelbta Rusijos prezidento bloge,oficialiame Rusijos prezidenturos tinklapyje: http://blog.kremlin.ru/post/35/transcript