Lietuvos prioritetas prieš kiaulių gripą – ne prevencinė vakcina, o vaistai susirgusiems

BNS

AFP/„Scanpix“ nuotr. / Kiaulių gripo virusas

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Rengiantis vadinamojo kiaulių gripo pandemijai Lietuvos medikai neturi šios ligos prevencijai skirtos vakcinos, tačiau įsigyta antivirusinių vaistų gydyti 3,5 proc. (150 tūkst.) šia liga susirgusių šalies gyventojų.

Kaip BNS pirmadienį sakė sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas, šią savaitę bus nuspręsta, ar vakcina nuo naujo tipo pandeminio gripo apskritai bus perkama.

„Šią savaitę nuspręsime, ar pirkti vakciną, ar daugiau – dar 1 proc. gyventojų – numatyti antivirusinių vaistų. Sprendimas bus daromas įvertinus galimą gripo pandemijos trukmę, t. y. ar ji gali užsitęsti. Vakcina yra skiepai, profilaktinė priemonė, skirta suformuoti imunitetą per 2 savaites. Antivirusiniais vaistais gydomi jau susirgę žmonės“, – aiškino A.Skikas.

Paklaustas, ar Lietuvai pigiau atsieitų skiepyti gyventojus, ar gydyti jau susirgusius, A.Skikas atsakė, jog iš anksto skiepyti būtų pigiau, jei išankstinė vakcinacija apimtų 30 proc. gyventojų. Kartu jis pažymėjo, kad tokio masto skiepijimas Lietuvai brangiai kainuotų.

Anksčiau Lietuvoje skiepyti buvo planuojama padidėjusios rizikos grupei priklausančius žmones – daug kontaktų su žmonėmis turinčių profesijų atstovus ir neįgaliuosius. Iš viso – apie 18 tūkst. žmonių. Tačiau kaip buvo pranešta, minėta vakcina, jei būtų užsakyta, į Lietuvą atkeliautų 2010 metų pradžioje arba keliais mėnesiais vėliau nei numatomas ligos proveržis Europoje.

Mes situaciją matome, valdome, – sakė A.Skikas.A.Skiko teigimu, kai kurie užsienio šalių medikai „labai skeptiškai žiūri į skiepijimą, o žmonės vengia skiepytis net ir tose šalyse, kurios vakcinos turi nusipirkusios visiems savo gyventojams“.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, be kita ko, minėjo, kad, rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo duomenimis, 38 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, jog nesiskiepytų, o 20 proc. abejojo, ar eitų skiepytis.

„Jei jūs dėl Ukrainos, tai ten galbūt yra šiek tiek kitokia situacija nei pas mus. Mes situaciją matome, valdome“, – užtikrino viceministras ir pridūrė, jog vadinamuoju kiaulių gripu iki šiol Lietuvoje užsikrėtė 57 žmonės ir tai yra nedidelis skaičius.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį pranešė, kad per gripo epidemiją šalyje jau mirė 53 žmonės. Tačiau ministerija nepatikslino, kiek žmonių tapo kiaulių gripo aukomis. Iš viso, žinybos duomenimis, Ukrainoje gripu jau susirgo 184 tūkst. 919 žmonių, į ligonines buvo paguldyti 7383 žmonės.

Pasaulio sveikatos organizacija pataria gripo pandemijos metu pirmiausia apsaugoti asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis, nėščiąsias ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie SAM duomenimis, nuo gripo A(H1N1)v pandemijos pradžios Europoje skaičiuojama daugiau nei 59 tūkst. susirgimų, o visame pasaulyje daugiau nei 378 tūkst., nuo šio gripo Europoje mirė 204, visame pasaulyje daugiau nei 4,5 tūkst. žmonių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.