Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos regioninė politika mažina netolygumus tarp regionų

Gediminas Česonis. VRM nuotr.
Gediminas Česonis. VRM nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pagrindinis Lietuvos regioninės politikos tikslas – ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimas tarp regionų ir jų viduje bei tolygios ir tvarios plėtros visoje šalies teritorijoje skatinimas. Mat Lietuva kaip ir daugelis valstybių susiduria su problema, kaip užtikrinti vienodas galimybes ir aukštą gyvenimo kokybę visiems gyventojams, nesvarbu, kokioje šalies vietoje jie gyvena. Skirtumus tarp atskirų regionų lemia geografinės, gamtinės, kultūrinės ir kitos gyvenimo bei verslo sąlygos.

Sėkmingai įgyvendinti Lietuvos regioninę politiką padeda Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Apie pasibaigusį 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpį ir naujojo 2014 – 2020 m. laikotarpio perspektyvas kalbamės su Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėju Gediminu Česoniu.

– Kokius svarbiausius regioninės politikos aspektus išskirtumėte 2007 – 2013 m. ES  struktūrinės paramos laikotarpiu ir kaip vertintumėte to periodo rezultatus?

– Šis laikotarpis buvo pirmas, kai regioninės politikos priemonės Lietuvoje buvo įgyvendinamos panaudojant ES struktūrinę paramą. Didžiausios investicijos buvo skirtos trijų tipų tikslinėms teritorijoms: 14 savivaldybių, kuriose buvo didžiausias santykinis nedarbas ir didžiausia dalis socialinės paramos gavėjų lyginant su šalies vidurkiu, 7 regioniniams ekonomikos augimo centrams bei specifinių problemų turinčiam ūkio sektoriui – kaimo vietovėms.

Didžiausios investicijos buvo skirtos trijų tipų tikslinėms teritorijoms: 14 savivaldybių, kuriose buvo didžiausias santykinis nedarbas ir didžiausia dalis socialinės paramos gavėjų lyginant su šalies vidurkiu, 7 regioniniams ekonomikos augimo centrams bei specifinių problemų turinčiam ūkio sektoriui – kaimo vietovėms.

Kalbant apie praėjusio laikotarpio rezultatus galiu tvirtinti, kad naudą pajuto daugybė Lietuvos žmonių. Įvairiuose miestuose ir miesteliuose sutvarkyta infrastruktūra, rekonstruotos arba įrengtos aikštės, parkai, poilsio zonos, gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takai, renovuoti daugiabučiai namai. Tai ne tik tūkstančiams žmonių ženkliai pagerino gyvenimo kokybę, bet ir sudarė geresnes sąlygas verslui. Atlikti tyrimai parodė, kad buvo sukurta arba išsaugota apie 15 tūkst. darbo vietų. Įvertinus, kad šis procesas vyko ekonominės krizės akivaizdoje, tai gana ženklus rezultatas.

Įgyvendinant regioninės politikos priemones probleminėse teritorijose iki 2015 m. pabaigos bus renovuota apie 360 daugiabučių gyvenamųjų namų ir pagerintos būsto sąlygos daugiau nei 11 tūkst. asmenų. Šiuo metu atnaujinta apie 150 daugiabučių namų, kitų renovacija artėja prie finišo. Pagrindinis reikalavimas buvo toks – turi būti tvarkomas ne tik namas, bet ir jo aplinka:  automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimų aikštelės, kitos viešosios erdvės, įrengiami fontanai ir pan. Taip atnaujinti ištisi kvartalai ir sukurta visai nauja gyvenimo kokybė. Geru pavyzdžiu gali būti Jonava, kur jau renovuoti 22 daugiabučiai namai ir pagerintos būsto sąlygos daugiau nei 1,2 tūkst. gyventojų. Baigus atnaujinti visus numatytus 42 daugiabučius, būsto sąlygos pagėrės daugiau nei 2,2 tūkst. jonaviškių.

Labai atsinaujino, išgražėjo, tapo patrauklesni verslui ir regioniniai ekonomikos augimo centrai – Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai, Visaginas. Juose įgyvendintus ES paramos projektus gyventojai geriausiai mato ir labiausiai vertina. Pavyzdžiui, mūsų atliktų vertinimų duomenimis, absoliuti dauguma – daugiau nei 80 proc. Marijampolės gyventojų – pozityviai vertina pokyčius, kuriuos atnešė struktūrinės paramos finansuojami projektai. Panašūs rezultatai ir kituose regioniniuose centruose.

– Probleminės teritorijos – tai ekonomiškai silpnesnės teritorijos, kurių gyventojai susiduria su didžiausiomis socialinėmis problemomis. Kaip tarp 14-os tokių teritorijų (Akmenės, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių raj.) pateko ir klestintys, puikiai tvarkomi Druskininkai? Ir kas probleminių teritorijų laukia naujuoju finansavimo laikotarpiu?

– Probleminės teritorijos statusą turėjo ne Druskininkų miestas, o visa Druskininkų savivaldybė, kurioje yra labai silpnai išplėtotų, daug problemų turinčių vietovių. Didžioji dalis investicijų teko Leipalingio, Viečiūnų seniūnijoms, kur nedarbas yra iš tiesų didelis. Per 2007 – 2013 m. laikotarpį Druskininkų savivaldybę pasiekė daugiau nei 30 mln. Lt dydžio regioninių priemonių investicijos.

Sėkmingai įgyvendinta daug projektų, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad regioninės politikos rezultatas matomas ne iš karto, o tik po kurio laiko.

Sėkmingai įgyvendinta daug projektų, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad regioninės politikos rezultatas matomas ne iš karto, o tik po kurio laiko. Ir kai kartais yra sakoma, kad regioninės politikos Lietuvoje nėra, taip sakoma, nes nematoma greito rezultato. Regioninė politika kardinaliai nesikeičia, ji evoliucionuoja, panašiai kaip ekonominė politika.

Tam tikra parama naujuoju finansavimo laikotarpiu dar bus teikiama ir buvusio laikotarpio probleminėms teritorijoms bei regioniniams centrams, kad kai kurios veiklos, projektai galėtų būti užbaigti kompleksiškai. Tačiau parama probleminėms teritorijoms ir regioniniams centrams pereinamuoju laikotarpiu nebus ženkli – dvidešimčiai  savivaldybių numatoma skirti apie 40 mln. Lt.

– Per pastaruosius septynetą metų pasinaudoję ES parama mažesnieji Lietuvos miestai ir miesteliai labai pasikeitė, išgražėjo, bet tokios investicijos aplenkė didžiuosius miestus. Ar gali didmiesčiai jų tikėtis naujuoju laikotarpiu?

– Taip, ES investicijos pasieks ir 5 didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Jų savivaldybės pačios apsisprendė ir pagal nustatytus kriterijus išskyrė miestų dalis – nepatrauklias, apleistas teritorijas, į kurias bus investuojama. Tai nebus kokių nors naujų objektų kūrimas, o esamų teritorijų regeneracija. Vilniaus ir Kauno miestuose nustatyta po dvi tokias teritorijas, o kituose trijuose miestuose – po vieną.

Investicijų sulauks ir vidutiniai miestai, kurie turi daugiau negu 6 tūkstančius gyventojų ar yra savivaldybių centrai. Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje tokių miestų grupėje mažėjo gyventojų (2001-2013 metų laikotarpyje), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 m. laikotarpyje), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje.  Pagal tokius kriterijus buvo išskirti dar 23 miestai, kuriuos taip pat pasieks tikslinė ES parama.

– Pastaruoju laikotarpiu dideli pokyčiai vyko ir kaimo vietovėse. Įgyvendinti kompleksiniai projektai, kuriais išplėtota bendruomeninė ir viešoji kaimo vietovių infrastruktūra, sukurtos sąlygos verslų ir amatų plėtrai. Modernizuoti viešieji pastatai, jie pritaikyti kuriamam smulkiajam verslui, amatams, bendruomenių poreikiams, socialinėms paslaugoms. Taip pat sukurtos ir atnaujintos viešajam poilsiui, laisvalaikiui, sportui ir kultūrai skirtos zonos. Investicijos atėjo į daugiau nei 200 miestelių ir kaimų. Kokios kaimo vietovės gaus paramą per ateinančius 7 metus?

– Tikslines teritorijas kaimo vietovėse naujuoju laikotarpiu galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji – kaimai iki 1 tūkst. gyventojų, antroji –  nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės, išskyrus savivaldybių centrus. Sprendimus dėl šių tikslinių teritorijų išskyrimo priims regionų plėtros tarybos.

– Ankstesnio laikotarpio patirtis parodė, kad ES paramos skirstymui reikalingas integruotas ir teritoriškai orientuotas metodas. Naujuoju finansavimo laikotarpiu bus naudojamos ir naujos iniciatyvos: integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP). Kokia šių metodikų esmė ir privalumai?  

– ITI – tai visų pirma planavimo mechanizmas. Tai ne vieno sektoriaus veiksmai, o teritorinis planavimo modelis, kuomet atskirų ministerijų, vietos valdžios, bendruomenės ir verslo turimi ištekliai koncentruojami konkrečių vietovių kompleksinėms vystymosi problemoms spręsti. Kitaip tariant, į miestą žiūrima kaip į visumą, kuri turi būti valdoma ir plėtojama kompleksiškai, o specifinės, „sektorinės“ problemos sprendžiamos tik kaip šios visumos dalys.

Toks planavimo mechanizmas bus įgyvendinamas dviejų tipų teritorijose: 5 didžiuosiuose miestuose, kur siekiama tvarios miestų plėtros ir 10-yje apskričių, kuriose išskirtos 23 tikslinės teritorijos. Vienas pagrindinių tikslų, kurių sieks čia įgyvendinami projektai, – didesnė miestų ir aplinkinių vietovių integracija. Dabar savivaldybės rengia integruotų teritorijų vystymo programas.

Prie šių programų įgyvendinimo turėtų ženkliai prisidėti bendruomenių inicijuojama vietos plėtra, kuri bus įgyvendinama ir miestų vietovėse. Praėjusio laikotarpio kompleksinės plėtros programos ir jas įgyvendinantys projektai turėjo būti privalomai derinami su bendruomene ir verslu, tačiau bendruomenė iš esmės negalėjo įgyvendinti savo iniciatyvų ir papildyti valdžios inicijuojamų priemonių. Nebuvo užtikrintas verslo, gyventojų ir valdžios institucijų interesų derinimas ir miestų plėtra labiausiai atitiko vietos valdžios interesus. Dabar ir bendruomenės galės spręsti, kur ir kokius projektus įgyvendinti.. Ypatingai bendruomenės gali prisidėti skatinant užimtumą ir mažinant socialinę atskirtį.    

– Kokios numatomos ES paramos apimtys 2014 – 2020 m. laikotarpiu?

– Europos Komisija rugsėjo 8 d. patvirtino ES paramos investicijų Lietuvai programą. Daugiau nei 15 proc. ES paramos bus skiriama regioninėms priemonėms įgyvendinti. Vidaus reikalų ministerija administruos infrastruktūrinių priemonių, skirtų regionams už beveik 1 mlrd. 300 mln. Lt. Pereinamojo laikotarpio tikslinėms teritorijoms planuojama skirti 40 mln. Lt, mažiems ir vidutiniams miestams – 382 mln. Lt, didiesiems miestams – 480 mln. Lt (papildomai 229 mln. Lt – Vilniaus  daugiafunkciniam centrui buvusioje stadiono statybvietėje Šeškinėje), likę 165 mln. Lt – kaimo vietovėms.

Informacija paruošta bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min