– Sutikote, kad abejonių, jog Lietuvos statybų sektorius juda į priekį – nėra. Gal galėtumėte įvardinti, kuriose srityse matyti didžiausia pažanga?
– Visų pirma, aš kalbėčiau ne apie individualius namus, o apie visuomeninius statinius. Dabar jų statybai naudojamos geresnės kokybės statybinės medžiagos, kokybiškesnės konstrukcijos. Labai svarbu ir tai, kad dabar naudojamos medžiagos daug labiau pritaikytos mūsų klimato zonai, o tai, aišku, nulemia ir kur kas geresnę statinių kokybę bei ilgaamžiškumą.
Dabar statybai naudojamos geresnės kokybės statybinės medžiagos, kokybiškesnės konstrukcijos.
– Statybinių medžiagų pasiūla taip pat labai plati. Kurios iš jų per pastarąjį dešimtmetį labiausiai patobulėjo?
– Turėčiau pabrėžti, kad apdailos medžiagų kokybė šiandien tiesiog nepalyginimai geresnė nei buvo prieš kelis dešimtmečius. Tačiau negaliu sakyti, kad nematyti aiškus progresas ir kitose srityse, pavyzdžiui, dabar laikančiosios konstrukcijos kur kas kokybiškesnės, net ir tas pats, ilgą laiką statybose naudojamas, betonas labai stipriai patobulintas. Aš pats dirbu su gelžbetoniu, todėl galiu pasakyti, kad sugalvota daugybė modifikuotų betonų, su įvairiais priedais akivaizdžiai pagerinančiais jo kokybę bei fizines mechanines savybes.
Svarbu paminėti ir tai, kad statybos sektoriuje pradėta naudoti labai daug kompozitinių medžiagų, nes vienkomponentės, pavyzdžiui, tik plienas arba tik medis, jau nebetenkina keliamų reikalavimų. Tvarumo, šilumos pralaidumo, ilgaamžiškumo, ir kitus svarbius kriterijus kur kas geriau atitinka kompozitinės medžiagos bei iš jų pagamintos kompozitinės konstrukcijos.
Tvarumo, šilumos pralaidumo, ilgaamžiškumo, ir kitus svarbius kriterijus kur kas geriau atitinka kompozitinės medžiagos bei iš jų pagamintos kompozitinės konstrukcijos.
– Ar kalbant apie būtent jūsų sferą – gelžbetonines konstrukcijas – ryškėja didesnis dėmesys aplinkosaugai, ekologijai?
– Kas liečia ekologiškų medžiagų kūrimą, aišku, atliekami įvairiausių tyrimai, bandymai. Siekiama sumažinti arba išvis panaikinti jų daromą neigiamą poveikį aplinkai. VGTU laboratorijose dabar atliekami panašūs darbai. Kaip pavyzdžius galiu paminėti dabar tyrinėjamas gelžbetonines plokštes, kurias gaminant yra naudojami plastikiniai tuštumas formuojantys liktiniai įdėklai. Jie leidžia žymiai sumažinti betono, tuo pačiu ir cemento, sąnaudas. Tokie įdėklai gaminami iš plastiko atliekų. Cemento sąnaudų mažinimas yra labai aktualus aplinkosaugos klausimu, nes gaminant toną cemento į aplinką patenka kone 500 m3 CO2.
Dar vieną iš naujų ekologinių eksperimentų galima paminėti VGTU Termoizoliacijos mokslo institute sukurta– apšildymui siūloma kanapių pluošto termoizoliacinė plokštė.
– Žvelgiant į ateitį, kaip manote, kuria kryptimi reiktų judėti? Ką dar tobulinti?
– Aš manau, kad nedera sakyti, jog viena ar kita sritis šlubuoja ir jai reikia sparčiau žiūrėti į priekį. Taip skirstyti negalima vien dėl tos priežasties, kad jei galvosime, jog vienos sritys labai pažengusios ir jas apleidę mesime resursus į kitas, po kelerių metų, tos perspektyvios jau bus besivejančių vaidmeny. Taigi aš visada linkęs sakyti, kad turime judėti, nuosaikiai tobulinant visas kryptis.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
