Lietuvos žingsniai CŽV kalėjimo istorijoje nėra didžiausias JAV valdžios rūpestis, sako JAV politikos ekspertas

Pereinamųjų demokratijų projektui (Project on Transitional Democracies) vadovaujantis B.Jacksonas interviu BNS sakė nemanąs, kad Lietuvos veiksmai gali turėti įtakos dvišaliams santykiams.

„Su visa derama pagarba, Lietuvos parlamento veiksmai nėra svarbiausias dalykas Jungtinių Valstijų prezidento galvoje“, – sakė B.Jacksonas, aktyviai rėmęs NATO plėtrą į Rytų Europą.

„Nežinau, kad kas nors būtų ypatingai sunerimęs dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Dabar negirdžiu, kad Baltuosiuose rūmuose būtų kalbama – o Dieve, ką daro lietuviai“, – pridūrė ekspertas, per paskutinius JAV prezidento rinkimus dirbęs respublikono Johno McCaino komandoje.

B.Jacksonas sakė nemanąs, kad Lietuvos parlamentinis tyrimas paveiktų dvišalius santykius, nes žvalgybos klausimai paprastai nepereina į valstybės vadovų lygį.

Paklaustas, kiek pagrįsti nuogąstavimai, kad tokiais tyrimais gali būti paskleidžiama CŽV nenaudinga informacija, B.Jacksonas sakė, kad amerikiečiams žalingos informacijos atskleidimas yra „europietiškas užsiėmimas“.

„Tai europietiškas užsiėmimas Italijoje, Vokietijoje atskleisti žalingą informaciją apie amerikiečių veiklą. Manau, lietuviai Čikagoje nustebtų, jei Lietuva įsiveltų į šį užsiėmimą. Bet tai labai europietiškas užsiėmimas“, – sakė B.Jacksonas.

Eksperto nuomone, paskutiniu metu daug kur pasaulyje įvairūs tyrimai atliekami politikams tiesiog siekiant atitraukti visuomenės dėmesį.

Tai europietiškas užsiėmimas Italijoje, Vokietijoje atskleisti žalingą informaciją apie amerikiečių veiklą. Manau, lietuviai Čikagoje nustebtų, jei Lietuva įsiveltų į šį užsiėmimą. Bet tai labai europietiškas užsiėmimas, – sakė Bruce'as Jacksonas.Seimas po pateikimo yra pritaręs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parengtoms parlamentinio tyrimo išvadoms. Jos paskelbtos atlikus tyrimą, kurio metu aiškintasi, ar pagrįsti žiniasklaidos pranešimai apie Lietuvoje 2004–2005 metais veikusį slaptą kalėjimą įtariamiems teroristams.

Komitetas paskelbė nenustatęs, ar per valstybės teritoriją buvo pervežami, ar į šalį buvo atvežti, ar išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau pabrėžė, kad „sąlygos tokiam pervežimui buvo“.

Seimo komitetas taip pat pranešė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę, be to, minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

Komitetas nustatė, kad Valstybės saugumo departamentas buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, ir tokios patalpos buvo įrengtos dvejose vietose.

Į Trakuose vykusį neformalų susitikimą tarptautinio saugumo klausimais šią savaitę atvykęs B.Jacksonas sakė visiškai pritariąs Baltijos šalių reikalavimui parengti NATO gynybos planus.

„Manau, kad generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas turėtų būti atskaitingas visoms valstybėms narėms, kad būtų adekvatus planavimas. Visiškai sutinku su tais, kurie sako, kad tai esminė NATO atsakomybė, ir turi būti įgyvendinta. Manau, kad visiškai tinkama Lietuvai, Baltijos šalims ir visoms valstybėms narėms klausti – kur tie planai“, – sakė B.Jacksonas.

Politikos ekspertas pabrėžė, kad JAV paskutiniu metu neabejotinai pakeitė požiūrį į Rusiją. Anot B.Jacksono, tinkamą balansą turės rasti ir Rytų Europos valstybės.

„Anksčiau mes žiūrėdavome į Rusiją per baltų, lenkų, čekų akis. Manau, kad tas periodas baigėsi. Prezidentas Obama ir jo užsienio politikos komanda mano, kad supranta Rusiją pakankamai gerai, ir jiems nereikia pamokymų iš Tbilisio ar net Vilniaus, kad kasdien aiškintų, kas yra Rusija“, – sakė JAV neokonservatorių strategas.

„Neabejotinai Rusijai ir ES reikia vienai kitos, todėl manau, kad rytinės ES valstybės patirs spaudimą rasti būdus kaip elgtis su Rusija nesukeliant krizės. Gana aišku, kad Prancūzija, Vokietija ir (Europos Komisijos pirmininkas) Barroso priėmė teisingą ir sąmoningą sprendimą, kad neketina konfrontuoti su Rusija ir ieškos pozicijos, kad kiek įmanoma būtų normalizuotas bendravimas. Manau, kad Lietuvai ir kitoms šalims arčiau Rusijos protinga tapti politikos dalimi. Jos turi rasti tinkamą vaidmenį ir pasiūlyti, ką ketina daryti“, – teigė B.Jacksonas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą pakviesti Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą į Lietuvą B.Jacksonas pavadino teisingu žingsniu, tuo metu Vilniaus iniciatyvas suartėti su Minsku įvertino atsargiau.

„Tai geras dalykas. Būtų labai įdomu. Manau, kad tai naudingas pakvietimas, ir bus labai įdomu, ar jis atvažiuos“, – teigė politikos ekspertas.

B.Jacksono teigimu, JAV pozicija dėl suartėjimo su Baltarusija šiek tiek skiriasi nei Lietuvos iniciatyvų.

„Visi žino, kad Lietuva, tam tikru mastu Švedija ir Lenkija bei kiti Baltarusijos kaimynai vykdo tam tikrą suartėjimo politiką su Aleksandru Lukašenka. Nemanau, kad JAV spaudžia suartėjimo link, taip pat nemanau, kad tam prieštarauja, bet JAV yra skeptiškesnės, ar tai suveiks. Jei taip įvyks, Lietuva bus genijus, jei ne – mes sakysime, kad taip jums ir sakėme“, – sakė B.Jacksonas.

Ligšiolinius A.Lukašenkos žingsnius neva suartėti su Vakarais jis pavadino dirbtinais ir „teatru paties A.Lukašenkos tikslais“.