Tačiau reformai, anot jo, labiausiai trukdo permainų nenorintys „miegantys“ policininkai.
Randa miegančius darbe
„Dirbdavo vienas policijos ekipažas ir du budėtojai iki 2005-ųjų – net trys policijos komisariate. Jei turi sulaikytąjį, teisingai, dirba, saugo. Jei neturi, miega, ilsisi, viskas tvarkoje. Kas pasakyta dabar: šitie du eina į gatvę, patruliuoja gatvėje du ekipažai. Jei atsivežate sulaikytąjį, tada ir pabūkite, bet kai neturite, ką veikti, draudžiama sėdėti policijos komisariate. Ir net nė vieno nėra – mums nereikalingi miegantys policininkai“, – Seime atsakydamas į Darbo partijos atstovų klausimus apie vykdomą policijos reformą ketvirtadienį kalbėjo komisaras.
Pasak jo, nemažai daliai pareigūnų nepatiko, kad nuo pernai lapkričio panaikintas 24 valandų budėjimas. Nepasitenkinimas, policijos vadovo nuomone, kilo ir todėl, kad dalis policininkų turi antrąjį oficialų ar neoficialų darbą, tad yra suinteresuoti po ilgesnių budėjimų turėti daugiau laisvo laiko.
„Apie 800 pareigūnų oficialiai turi kitą darbą. Jei jis turi du darbus, dviejuose darbuose normaliai dirbti neįmanoma. Privačiam darbe tu neužsidirbsi, jei nedirbsi (...), jam reikia pailsėti, jis ilsisi darbe policijoje. Tad ar mums reikalingi tokie pareigūnai? Natūralu, kad ne“, – kalbėjo policijos vadovas.
„Mes nuolat randame miegančių (pareigūnų). Mes galime iš jų ginklus atimti. Juos kažkada nušaus, kažkada užmuš. Taip negali būti. Ir tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą“, – pridūrė L.Pernavas.
„Darbiečių“ priekaištai – dėl per mažo viešumo
„Matome, kad tą reformą vykdant, matyt, buvo padaryta klaida, kad nebuvo pasišnekėta su savivaldybių atstovais, su seniūnais, su visuomene, kaip ji turėtų įsivaizduoti tuos policininkus gatvėse“, – žurnalistams po susitikimo su komisaru kalbėjo „darbiečių“ seniūnas Kęstutis Daukšys.
Anot jo, policijos pertvarka „turėtų būti suprantama“ ne tik jos organizatoriams, policijos atstovams, bet ir visuomenei.
Jis ir kiti „darbiečiai“ turėjo priekaištų komisarui dėl naikinamų apylinkės inspektorių pareigybių – jie esą geriausiai išmano kriminogeninę ir socialinę situaciją regionuose, taip pat dėl sprendimų uždaryti areštines, dėl neveikiančių blaivyklų.
Atsakydamas į parlamentarų pastabas, L.Pernavas pripažino, kad rengiant permainas į darbo grupę galėjo būti pakviesti ir savivaldybių, seniūnijų atstovai, tačiau pabrėžė, jog pirmą kartą priimant svarbius sprendimus konsultuotasi su policijos profesinių sąjungų atstovais.
Jis taip pat sutiko, kad, pavyzdžiui, apylinkių inspektoriai galėtų likti nors ir kiekvienoje seniūnijoje, tačiau jiems išlaikyti nėra lėšų. Taip pat jis sakė visiškai pritariantis, jog blaivyklos savivaldybėse būtų atgaivintos, nes išblaivinimo paslaugas dabar teikiamos areštinėse. Dalis asmenų per metus nakvoja jose po keliasdešimt kartų, o policija sulaikytiesiems negali suteikti būtinos medicinos pagalbos, neišvengiama ir mirčių.
Sprendimus priims šiomis dienomis
Generalinio policijos komisaro duomenimis, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje buvo 9,6 tūkst. policijos pareigūnų, 1,6 tūkst. iš jų dirbo gatvėje.
Vykdomomis pertvarkomis siekiama, kad nuo 2017-ųjų patrulių skaičius didėtų dar apie 1400. Anot L.Pernavo, sprendimai dėl pareigūnų pervedimo bus priimami artimiausiomis dienomis, po ketvirtadienio susitikimo su vidaus reikalų ministru Tomu Žilinsku.
„Jei tie sprendimai bus, nes tai yra paskutinės dienos, kada galime priimti – esant reikalui įteikti (atleidimo) lapelį, yra keturi mėnesiai įstatymų numatyta, – jei mes per šias dienas nesusideriname, tai sausio pirma diena jau nebus ta diena, kada mes tai padarysime“, – kalbėjo komisaras ir akcentavo, kad patrulių kitąmet daugės palaipsniui.
„Didžioji dalis policijos pareigūnų tuo nepatenkinti. Jei aš 10, 20 metų buvau kabinete, ar aš labai norėsiu išeiti į Naujininkų rajoną, gatvę? Turbūt ne. Tai yra natūralus pasipriešinimas“, – pridūrė L.Pernavas.
Norėtų dar bent 18,5 mln. eurų
Komisaro teigimu, kad policija normaliai funkcionuotų, būtų aprūpinta reikalingomis priemonėmis, kitąmet reikėtų papildomai jai skirti 18 mln. 554 tūkst. eurų, tačiau po derybų Vyriausybėje finansavimą numatyta didinti 9 mln. 370 tūkst. eurų. Šiųmetinis policijos biudžetas yra apie 209,5 mln. eurų, palyginti su 2008-aisiais, jis yra per 30 mln. eurų mažesnis.
Pasak L.Pernavo, papildomos lėšos būtų skiriamos ir kovai su terorizmu, kriminalinei žvalgybai, mobiliesiems policijos padaliniams aprūpinti, kitoms priemonėms.
Anot policijos vadovo, esminė klaida, padaryta kilus ekonominei krizei 2008-aisiais, buvo tai, jog imantis masinių taupymo priemonių atsisakyta policijos aprūpinimo priemonių, taupyta popieriui, kurui, net vandeniui, einant nemokamų atostogų, tačiau nebuvo mažinami etatai.
„Aš jau tada sakiau, kad ta guma kažkada trūks: išsaugojome žmones, bet nubraukėme mokymus, susitarimus su sporto salėmis, lektorius, šovinius saugojimui. Viskas ėjo kurį laiką, bet atėjo laikas, kai atėjo nauji žmonės, yra daug žmonių, primtų po 2008 metų. Jiems reikia įgūdžių, reikia mokymų, šaudymų (...). Tai nėra normalu. Tad kai šnekame, kiek policininkų turime turėti, atsakymas paprastas – arba tokį patį skaičių, bet prastai aprūpintą, arba galbūt mažesnį skaičių, bet su minimaliu krepšeliu“, – kalbėjo komisaras.
Minimalus policijos pareigūno atlyginimas į rankas nuo liepos padidėjo ir siekia apie 600 eurų.
L.Pernavas priminė, kad minimalus policijos pareigūno atlyginimas į rankas nuo liepos padidėjo ir siekia apie 600 eurų.
„Darbiečiai“ savo ruožtu priekaištavo, kad vykdant pertvarką numatytas pareigūnų budėjimas namuose, už kurį jiems mokami priedai, neįskaičiuojami į oficialų atlyginimą. Nors L.Pernavas negalėjo pateikti tikslių skaičių, kiek skiriama šiai priemonei, tvirtino, jog taip siekta ne tik padidinti pareigūnams algas, o ir turėti aktyvų rezervą iškilus ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, ieškant pavojingo bėglio ar panašiai.
Anot jo, budėti galima ne daugiau nei 96 valandas per mėnesį, pareigūnas tuo metu turi būti pasiekiamas mobiliuoju telefonu, gebėti prisistatyti į įstaigą per dvi valandas, būti blaivus.
Areštinių liks 15
L.Pernavas taip pat užsiminė, kad po reformos iš beveik penkių dešimčių buvusių areštinių šalyje planuojama palikti 15. Į politikų priekaištus, jog taip nėra taupomos ne tik lėšos, bet ir pareigūnų darbo laikas, jis atkirto, kad visų areštinių policija nepajėgi išlaikyti: nėra lėšų areštinių rekonstrukcijai ir šiandien policija „jau moka baudas už netinkamas laikymo sąlygas“, tuo metu sulaikytiesiems taip pat numatyti nuolatiniai pasivaikščiojimai, tam reikalingas personalas, būtini felčerių, kiti etatai.
„Tai brangiai kainuoja, tai nėra, kad įrengi penkias kameras, tai visa įvažiavimo, išvažiavimo sistema, pristatymas (...) o kamerų sutvarkymas yra tik keli tūkstančiai eurų“, – teigė L.Pernavas.
Stebėjimo kameros veikia ne visur
„Darbiečiai“ taip pat teiravosi, kodėl dalyje savivaldybių neveikia vaizdo kameros ir kodėl prie veikiančių kamerų nebudi pareigūnai. Policijos vadovas sakė, kad dėl kamerų sprendžia savivaldybės, policija tik suteikia patalpas jų darbuotojams.
„Mums per brangu laikyti policijos pareigūną prie kameros“, – tvirtino L.Pernavas.
Anot jo, stebėjimas kameromis vyksta didžiojoje dalyje savivaldybių, įskaitant Vilnių, tačiau kai kurios dar nėra apsirūpinusios šiomis priemonėmis.
Taborą reikėtų apsupti bent mėnesiui
Kalbėdamas apie romų taboro problemą Vilniuje policijos vadovas pabrėžė, kad daugėja policijos atliekamų ikiteisminių tyrimų ir teismams perduodamų bylų dėl narkotikų prekybos tabore. Tačiau vienintelė priemonė, kuri padėtų visiškai sustabdyti prekybą narkotikais, pasak pareigūno, – pasitelkus didžiules policijos pareigas tikrinti visus atvykstančiuosius bei išvykstančiuosius iš taboro.
„Ar gali Lietuvoje nebūti narkotikų, ar bent 99 procentais? Taip, teoriškai gali: padarome rimtą kontrolę visuose (pasienio) postuose, kiekvieno asmeniškai, bet mes suprantame, kad eilės bus para, savaitė, mėnesis, panašiai. Su taboru policija gali tą dalyką padaryti: mes turime užtverti apskritai, kad ten fiziškai negalėtų patekti tie, kurie atgabena ir tie, kurie atvažiuoja pirkti“, – sakė L.Pernavas.
„Visą čigonų taborą uždaryti žiedu – tam turi dirbti keli šimtai policijos pareigūnų nuolat“, – nurodė jis.
Komisaras sako, kad pernai policija su Viešojo saugumo tarnyba mėnesį vykdė tokią akciją, ir tuo metu prekyba kvaišalais tabore liovėsi, tačiau persikėlė į kitas sostinės vietas.
Anot komisaro, narkotikai yra ne policijos, tačiau socialinė problema, kurią turi spręsti ir Vyriausybė, ir savivaldybės. Anot jo, Olandijoje ar kitose ES valstybėse kvaišalų galima įsigyti net ir legaliai, todėl policija tyrimuose daugiausia koncentruojasi ne į narkotikų vartotojus, o į gabentojus, gamintojus bei stambiuosius prekeivius.
