Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 06 30

Liūdna pasaka: V.Pociūno byla

Juozapota iš Jono Biliūno „Liūdnos pasakos" stebėjosi, „kiek daug ponų ir kokie visi gražūs", kurių veltui klausinėjo: „Ar nematėt mano Petriuko?" Liudvika Pociūnienė liepos 6-osios iškilmėse prezidentūroje galėtų sukti prie gražiausio pono – generalinio prokuroro Algimanto Valantino, klausdama: „Ar nematėt mano... ?" To paties galėtų paklausti ir prezidento Valdo Adamkaus.
L.Pociūnienė
L.Pociūnienė / Sauliaus Žiūros/BFL nuotr.

Direktyva

Iš tikrųjų šioje istorijoje L.Pociūnienė daug sykių turėjo progos įsitikinti, „kiek daug ponų ir kokie visi gražūs", tačiau, kaip J.Biliūno Juozapota, likdavo viena su neatsakytu klausimu: „Kas nužudė mano Vytautą?" Nuostabiausia, kad Generalinė prokuratūra (GP) tokio klausimo rimtai net nekėlė. Mat GP jau iki tyrimo pradžios žinojo atsakymą, kokio reikėjo Valstybės saugumo departamentui (VSD), anuomet valstybininkų valdomai Užsienio reikalų ministerijai (URM), prezidentui V.Adamkui, KGB rezervininkams.

Tas atsakymas iš karto po Vytauto Pociūno nužudymo Breste 2006 metų rugpjūčio 23 d. buvo paskelbtas per valstybininkų žiniasklaidą. Tai ne nusikaltimas, o nelaimingas atsitikimas. Iš pat pradžių tai buvo ne versija, o direktyva, padiktuota aukštuose kabinetuose, nuo kurios GP iki šiol nesitraukė nė per žingsnį. Visos kitos versijos buvo išjuokiamos, sykiu po mirties žeminant ir šmeižiant žuvusį Lietuvos pareigūną: neva jis iškritęs iš devinto aukšto šlapindamasis pro langą. GP prokuroras Gintas Ivanauskas 2007 metų liepos 13 d. nutarimu atsisakydamas kelti bylą dėl V.Pociūno šmeižimo, šią šmeižikišką versiją (kurią vėliau atmetė ekspertai) tik patvirtino. Neabejotinai tokia buvo GP vadovų pozicija.

Realiai pradėti tirti įtariamą Breste padarytą nusikaltimą prokurorų neprivertė ne tik L.Pociūnienė, bet net ir teismai.

Vien neatsakyti klausimai

Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui tylomis pritariant, nors šį rezonansinį ikiteisminį tyrimą vykdę prokurorai keitėsi, jų nuostata nesikeitė: kuo greičiau šią bylą nutraukti ir ją užmiršti, kad ji netrukdytų ramiai gyventi prezidentui V.Adamkui, VSD, URM ir pačiai GP. Tačiau šios ypatingos valstybės gyvenimui bylos užmiršti neleido visuomenė, nepriklausoma žiniasklaida. Ir pirmiausia – pati L.Pociūnienė.

Per tuos beveik trejus metus susiformavo savotiška sistema: prokuroras skuba nutraukti ikiteisminį tyrimą, darydamas išvadą, jog V.Pociūno mirtis buvo nelaimingas atsitikimas.

Per tuos beveik trejus metus susiformavo savotiška sistema: prokuroras skuba nutraukti ikiteisminį tyrimą, darydamas išvadą, jog V.Pociūno mirtis buvo nelaimingas atsitikimas; L.Pociūnienė, byloje pripažinta nukentėjusiąja, skundžia šį sprendimą aukštesniajam GP prokurorui (GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai ir GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui), kurie tuos skundą atmeta, netiesiogiai patvirtindami, kad tai – GP vadovybės nekintanti pozicija. Tada nukentėjusioji su skundu kreipiasi į teismą.

L.Pociūnienės ir jos advokatų Kęstučio Čilinsko bei Jono Butkaus skunduose lengvai triuškinami prokurorų argumentai – per daug primityvus buvo GP noras kuo greičiau užversti šią bylą. Pavyzdžiui, eiliniame GP nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašomas 2006 metų rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir juo remiantis daroma išvada, kad „kambaryje bendra daiktų tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų nėra". Tačiau įvykio vietos apžiūros protokolas neatmeta galimybės, kad kambaryje Nr. 909 buvo grumtynės. Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota nenormali akinių padėtis ant grindų, rodanti, kad akiniai buvo ne padėti, o nukrito. Apžiūrėjus lavoną apatinio žandikaulio kampo srityje, kairėje pusėje, užfiksuotas slankumas. Kadangi nefiksuota išorinių odos ir kitų audinių sužalojimų, šis faktas gali rodyti iki kritimo buvusį itin stiprų smūgį į žandikaulį.

Taip pat užfiksuota, kad V.Pociūnas nebuvo apsivilkęs. Marškiniai ant kairės rankos ir kelnių kilpinė atsegti. Toks apsirengimas rodo, kad V.Pociūnas dėl nežinia kokių priežasčių nespėjo apsirengti. Ant kambario palangės ir lango rėmo užfiksuota daugybė atspaudų, kurie, vertinant su kitais surinktais įrodymais, gali liudyti ne pasižiūrėjimą pro langą, o bandymą atsispirti išmetimui pro langą. Itin svarbus faktas yra tai, kad neužfiksuota, natūralaus kritimo atveju, slenkamųjų liemens ar kojų pėdsakų ant palangės ar lango rėmo apačios. Šių pėdsakų nebuvimas rodo, kad arba V.Pociūnas akrobatiniu šuoliu turėjo peršokti palangę ir lango rėmą, kas yra nelogiška, atsižvelgiant į rankų pėdsakus ant palangės, arba jis turėjo būti permestas pašalinės jėgos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro daktiloskopijos srities specialistų išvadoje yra nurodyta, kad V.Pociūno rankų pėdsakai ant palangės palikti intensyvaus kontakto metu, atsiremiant ar spaudžiant. Kojų pėdsakai neužsifiksavę.

Ant palangės ir lango rėmo esančių pėdsakų viseto nevertino nei prokuroras, nei byloje dalyvavę ekspertai ar specialistai, todėl net nebandyta nustatyti pėdsakų susiformavimo mechanizmo ant palangės, ant rėmo statramsčio ir už lango ribų ant palangės apskardinimo. Net nebandyta svarstyti, kurie rankų pėdsakai ant palangės turi slydimo požymių.

J.Butkaus manymu, Čekijoje atliktas biomechaninis specialisto tyrimas šioje byloje negali būti vertinamas kaip įrodymas. Specialistas Jiri Straus savo išvadoje nenurodė, kurioje palangės vietoje (vertinant palangės plotį) V.Pociūno kūno svorio centras perėjo kritinę ribą, po kurios sekė laisvas kritimas? Kodėl laisvo kritimo pasekmė – nei kūno, nei kojų slydimo pėdsakų nėra fiksuota? Kodėl intensyvus spaudimas rankomis į palangę be motyvacijos laikomas atsirėmimu, o ne pasipriešinimu išorės poveikiui? Specialisto išvadoje neskaičiuotas variantas, kai asmuo priešinasi išmetimui. Be jokių motyvų daroma prielaida, kad pasipriešinimo nebuvo. GP veikė neteisėtai apribodama specialistui J.Staus teikiamą medžiagą.

Prokurorai tvirtina, kad V.Pociūnas krito gyvas ir mirtis jį ištiko tuojau pat po sužalojimų padarymo. Nebūdingų kritimui iš aukščio sužalojimų ant V.Pociūno kūno esą nėra.

Tačiau ir su šiuo teiginiu negalima sutikti. Jau minėtas nebūdingas kritimui žandikaulio lūžis. Be to, kritimo metu žmogus instinktyviai pradeda rėkti, tačiau nėra liudytojų, girdėjusių riksmą. Net ir liudytojai, girdėję nukritusio kūno duslų smūgį, negirdėjo jokio riksmo.

Nutarime nutraukti bylą yra kritiškai įvertinti budėtojos Liudmilos Stachnovič parodymai. Ji parodymų metu klydo (dėl objektyvių arba subjektyvių priežasčių) atpažindama V.Pociūną su jį lydėjusiais D.Trinkūnu ir A.Šakėnu. Tačiau pirmojoje apklausoje po įvykio ši liudytoja davė parodymus, kad naktį apie 1 val. 20 min. kažkoks asmuo, kurį ji laikė V.Pociūnu, įėjo į 909 kambarį. Apie 2 valandą grįžo 902 kambario gyventojas, o apie 4 val. grįžo 912 kambario gyventojas. Kadangi liudytojos parodymai dėl D.Trinkūno ir A.Šakėno grįžimo sutampa su tuo, kad tiek ji, tiek D.Trinkūnas ir A.Šakėnas patvirtina, kad po 24 val. į kambarius jie grįžo tik po vieną kartą, jos parodymai dėl tyrimo metu nenustatyto asmens įėjimo į V.Pociūno kambarį turi būti laikomi teisingais. Vėlesni jos parodymų kaitaliojimai, asmenų neatpažinimas jau gali būti tyčinis veiksmas, kuriuo buvo siekiama sukelti abejones dėl jos parodymų esmės, kad į V.Pociūno kambarį buvo įėjęs trečiasis, tyrimo metu nenustatytas, asmuo.

LNK žurnalistei R.Kalinauskaitei kalbantis su byloje dalyvavusiu teismo medicinos ekspertu Pauliumi Petreikiu, šis pasakė, kad „dalis organų, dalis kaulų lūžių buvo paimta Baltarusijoj jų kriminalistiniam ištyrimui. Negavus jų atsakymų, nežinant koks tai mechanizmas, daryti savo yra beprasmiška, kadangi tu nežinai, kas buvo jau išimta, tu ne viską matai".

Po viešo P.Petreikio pareiškimo GP savo iniciatyva privalėjo šį ekspertą, kuris pirmasis ir vienintelis Lietuvos teismo medicinos specialistas dalyvavo apžiūrint Baltarusijoje velionio palaikus, apklausti ir spręsti klausimą dėl V.Pociūno ekshumacijos. Nei Baltarusijos teismo medicinos ekspertų išvadoje, nei Lietuvos teismo medicinos ekspertų išvadose nėra nurodyta, kad kokie nors lūžusių kaulų galai buvo paimti tyrimui Baltarusijoje. Yra tik netiesioginis įrodymas, kad kažkas yra ne taip, nes V.Pociūno ūgis, užfiksuotas Baltarusijoje ir Lietuvoje, itin skiriasi. Ar tai gali rodyti dalies stuburo išėmimą, galima tik spėlioti?

Jei P.Petreikio pareiškimas pasitvirtintų, tai reikštų, kad Lietuvoje atliktos teismo medicininės ekspertizės yra atliktos neturint pilno tyrimo objekto. Tačiau GP atsisakė apklausti ekspertą P.Petreikį – užtat apklausė toje pačioje LNK „Paskutinės instancijos" laidoje dalyvavusį Darių Kuolį...

Prezidento kanceliarija pateikė L.Pociūnienei dokumentų kopijas dėl V.Pociūno apdovanojimų. Teikime dėl V.Pociūno apdovanojimo Vyčio kryžiaus ordinu (Didžiuoju kryžiumi) yra nurodyta, kad „V.Pociūnas, Lietuvos diplomatas – aukšto rango Valstybės saugumo departamento pareigūnas, žuvęs eidamas pareigas." Šis teikimas, prisiminus po žūties pradėtą šmeižimo kampaniją, rodo, kad į ikiteisminio tyrimo bylą buvo surinkta ne visa Lietuvos valstybės institucijų turima medžiaga, liečianti V.Pociūno žūtį.

Baltarusiškai „lietuviška“ ekspertizė

Daktaras P.Petreikis pasakoja: „Jisai tą rytą buvo nukritęs, o aš pavakare jau buvau. Mane vieną vežė. Vieną vežė, URM mašina." O kas pakvietė?

„Čia jau derino aukštesniame lygyje. Mane tik informavo, kad reikia skubiai paso, staigiai buvo gauta Baltarusijos viza, ir mane nuvežė tą patį vakarą", – pasakojo jaunas vyras kolegei Rasai Kalinauskaitei, „Paskutinėje instancijoje" pateikęs sensacingą informaciją: Lietuva neprieštaravo, kad baltarusiai pirmieji prisiliestų prie jos žuvusio pareigūno kūno, tačiau po to, kai baltarusiai perdavė V.Pociūno palaikus Lietuvai, didžioji dalis informacijos apie jo mirties priežastis jau buvo pradanginta.

Kodėl P.Petreikiui buvo suteikta teisė pirmam ir vieninteliam Baltarusijoje apžiūrėti paslaptingai žuvusio aukšto Lietuvos pareigūno palaikus, klausė kolegė Rūta Grinevičiūtė.

Kodėl P.Petreikiui buvo suteikta teisė pirmam ir vieninteliam Baltarusijoje apžiūrėti paslaptingai žuvusio aukšto Lietuvos pareigūno palaikus, klausė kolegė Rūta Grinevičiūtė.

„Pasakė, kad yra toks atvejis, įdomus atvejis, ir vykau", – aiškino teismo medikas. Suvedus jo pavardę į paieškos internete laukelį, galima rasti informacijos apie tai, jog būtent iš P.Petreikio lūpų visa Lietuva sužinojo, esą V.Pociūnas prieš mirtį buvo gerokai išgėręs – beveik dvi promilės. Tas vienintelis interviu buvo išspausdintas publikacijoje, detalizavusioje šmeižikišką versiją apie neatsargų V.Pociūno stovėjimą ant palangės.

Kita suklusti verčianti aplinkybė yra P.Petreikio tolesnė ir ankstesnė veikla. Iškart po to skrodimo P.Petreikis pasitraukė iš valstybinės teismo medicinos ir pradėjo dirbti privačiai. Iki V.Pociūno skrodimo Baltarusijoje P.Petreikis buvo pagarsėjęs, kai vienoje baudžiamojoje byloje pakartotinai ištyręs banditiško užpuolimo aukos mirties priežastį, atvėrė garsiam recidyvistui kalėjimo vartus. P.Petreikis nustatė, kad auka mirė ne nuo patirto fizinio smurto, bet nuo plaučių uždegimo.

Kaip tik šį ekspertą Lietuvos URM automobilis skubiai vežė į Baltarusiją stebėti baltarusių ekspertų darbo ir paliudyti, kad jis buvo atliktas nepriekaištingai.

P.Petreikio pasakojimas atskleidė, kad Lietuvos URM ir VSD pastangomis visi esminiai bylos įrodymai buvo atiduoti į Baltarusijos KGB rankas. Neva tirti, o iš tiesų - naikinti, vietoj tikrų faktų pakišti „ekspertizes", „faktus" apie tariamą šlapinimąsi iš devinto aukšto, svetimus moteriškus paltus, iš anksto atvežtus iš Lietuvos į Gardiną, tartum ruošiant vaizdingas detales šmeižtui ir klastotėms.

„Iš Baltarusijos pusės dalyvavo 3 ekspertai. Jie atliko skrodimą. Ir dalyvavo, jeigu neklystu, tikriausiai Saugumo departamento, jų vietinio, žmogus, kuris prižiūrėjo mane", – toliau pasakojo P.Petreikis. Kaip jis prižiūrėjo? „Niekaip, stovėjo šalia ir viskas", – aiškino ekspertas savo keistą vaidmenį. Jis sakė, kad skrodimo metu nieko papildomai neprašęs atlikti, nes „Baltarusijos ekspertai yra tikrai labai aukšto lygio ir jie atliko viską ir netgi daugiau negu reiktų tokiais atvejais."

Parsivežtą Lietuvon V.Pociūno kūną buvo mėginta tirti dar kartą, tačiau apie šį tyrimą duomenų visuomenei teko laukti ypač ilgai. Tik po kelių savaičių, per kurias buvo intensyviai skleidžiami gandai, turėję sukompromituoti mirusį pareigūną, atėjo patvirtinimas: baltarusių išvados teisingos, V.Pociūnas pats kaltas dėl savo mirties.

„Ne, patį kūną tai mes tyrėm, bet tai, kas yra iš kūno jų išimta, jų (baltarusių) tiriama, tos dalies mes jau automatiškai nebeturim", – aiškino ekspertas. Jis liudijo, kad skrodimo Baltarusijoje metu iš mirusiojo kūno buvo išimti visi lūžę kaulai (neva kriminalistinei ekspertizei). Kūne neliko jokių skysčių, kad būtų galima atlikti pakartotinius tyrimus.

„Atsakymo ekspertas J.M.Paliulis ir nebūtų galėjęs duot, kadangi dalis organų, dalis kaulų lūžių buvo paimta Baltarusijoje jų kriminalistiniam ištyrimui. Negavus jų atsakymo, nežinant koks tai mechanizmas, daryt savo (išvadas) yra beprasmiška, kadangi tu nežinai, kas buvo jau išimta, tu ne viską matai", – apgailėtiną Lietuvos ekspertų padėtį aiškino P.Petreikis. Jo kolegos, pakartotinai tyrę V.Pociūno palaikus Lietuvoje, tai patvirtino. Savo išvadas didžia dalimi jie grindė Baltarusijos pateiktomis ekspertizėmis.

Prof. Antanas Garmus, į kurį kreipėsi V.Pociūno našlė, netgi analizuodamas tuos duomenų likučius, kuriuos paliko lietuviams baltarusiai, nustatė 6 įtartinus sumušimus. Kodėl įtartinus? Ogi todėl, kad po jais kaulai nebuvo lūžę. Tai leidžia įtarti, kad auka prieš mirtį patyrė smurtą. Profesorius teisme buvo prisaikdintas su kitais ekspertais, bet staiga teismas apsigalvojo ir A.Garmų nušalino. Byloje liko tik oficialios išvados. Kurgi čia neprisiminsi kalbų apie VSD įtaką teismams ir teisėjams?

„Ten buvo labai daug lūžių, nes jis krito ant kojų, kojos lūžusios, ranka nutraukta, šonkaulių krūvos lūžę. Tarp jų galėjo ir kaklas būt nulūžęs, tai yra normalu iš tokio aukščio krintant", – gynė oficialią išvadą P.Petreikis. Tačiau prof. A.Garmus komentavo, kad kaklo slankstelis gali lūžti, jeigu žmogus krenta ant galvos. „Yra blogai, kai komentuoja tas, kuris nematė tyrimo. Teoriškai gali būti daug kas, o praktiškai žiūrima, kas yra, ir tada modeliuojama situacija", – pyktelėjo P.Petreikis. Vienintelis, kuris matė.

Jis patvirtino, kad iš tiesų papildomoms, pakartotinėms ekspertizėms lietuviai jau neturėjo medžiagos. „Po pirmos ekspertizės ten, kada visi organai supjaustomi, tiriami, tai kraujo neberasi jau. Tiek, kad paimti tyrimui", – sakė jis ir pridūrė, jog, jo duomenimis, mūsų prokuratūrai kraujo mėginį davė baltarusiai. DNR tyrimas, kuris įrodytų, jog tai buvo iš tiesų V.Pociūno kraujas, atliktas nebuvo.

„Kraujo tyrimą jie (baltarusiai) atliko vietoje „ekspres metodu" ir atsakymą pasakė tyrimo metu", – pasakojo baltarusių darbo stebėtojas P.Petreikis. Ar jis matė, kaip kraujas buvo tiriamas? „Ne, tik atėjo žodžiu pasakė", – aiškino jis.

GP prieš visuomenę

GP atkakliai kovojo su visuomene, nepriklausoma žiniasklaida. GP vos spėjo rašyti paneigimus:

„Generalinė prokuratūra paneigia K.Čilinsko pasisakymą LNK žinių laidoje (2009 02 25): K.Čilinskas išsakė šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius: „byloje yra labai daug, ištisa logiška virtinė įrodymų, kad prieš Pociūną buvo pavartota jėga"; „jėgą galėjo panaudoti du vyriškiai".

Generalinė prokuratūra patikslina šiuos publikacijos „A.Matulevičius: su V.Pociūnu buvo susidorota" teiginius (2009 02 26): „už tai, kad tada tyrimas buvo nutrauktas, prokurorui Justui Lauciui Valdas Adamkus užkabino ordiną", „juk tada prokurorai ir saugumiečiai net nesivežė į Baltarusiją kriminalistų", „mūsų žvalgai lakstė po parlamentą ir ragino nieko netirti. Organizavo mirusio ir nebegalinčio gintis žmogaus šmeižimą žiniasklaidoje. Konkrečiai „Lietuvos ryte" ir TV3 televizijoje."

Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. Per trejus metus sukaupusi tokią solidžią patirtį, GP žaibiškai reagavo į praėjusios savaitės LŽ publikaciją „V.Pociūno byla: prokurorai dengia VSD" – viešai išplatintas paneigimų ir patikslinimų tekstas dvigubai ilgesnis nei LŽ publikacija. Daug prasčiau nei su žiniasklaida GP vadovybei sekėsi tvarkytis su teismais, kurių sprendimus dera ne neigti, o vykdyti.

GP prieš teismus

Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Ovidijus Ramanauskas 2007 metų rugsėjo 19 d. panaikino GP Organizuotų nusikaltimų tyrimo departamento J.Lauciaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. J.Laucius buvo padaręs išvadą, kad V.Pociūno mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, esą jis pats persisvėrė per viešbučio „Inturist" devintojo aukšto langą ir nukrito į statybvietę. Teismas nustatė, jog prokurorų išvada, kad V.Pociūnas pats naktį persisvėrė per langą ir nukrito, prieštarauja bylos duomenims ir nepagrįsta įrodymais apie V.Pociūno asmenybę. „Devintojo lango palangės plotis – 38 cm, palangę pratęsiančio lango stogelio plotis – 30 cm, vadinasi, iš viso asmeniui, stovinčiam prie lango, jei jis nėra veikiamas pašalinės jėgos, trukdo iškristi didelio pločio – 68 cm kliūtis, skirianti kambarį nuo erdvės už lango.

Ši aplinkybė nebuvo įvertinta, – rašoma teismo nutartyje. – Prokurorai savo nutarimuose nepateikia bylos duomenimis pagrįsto paaiškinimo, kodėl V.Pociūnas turėjo naktį persisverti per palangę ir persisverti tokiu būdu, kad iškristų ir žūtų. Iš esmės tokį veiksmą gali atlikti arba visiškai aplinkoje nesiorientuojantis žmogus, arba savižudis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad V.Pociūnas buvo sutrikusios psichikos arba kad jis norėjo nusižudyti."

Prielaidos apie nelaimingą atsitikimą aiškinimuisi prokurorai turėjo surinkti daugiau įrodymų (liudytojų parodymų ir kitų duomenų), skundžiamuose prokurorų nutarimuose nebuvo įvertinti bylos duomenys, įrodantys, kad V.Pociūnas galėjo būti išstumtas pro langą prievartos būdu ir šioje dalyje tyrimas yra aiškiai neišsamus ir neobjektyvus, teigiama teismo nutartyje.

Prokurorai netyrė ir neklausė ekspertų, ar iš visų byloje esamų įrodymų negalima daryti išvados, kad V.Pociūnas prieš mirtį bendravo su asmeniu ar asmenimis, kurių tapatybė nenustatyta, su kuriais V.Pociūnas konfliktavo (pokalbiai pakeltu tonu) ir kuriems V.Pociūnas galbūt priešinosi (paliko tų asmenų drabužių ar kūno pėdsakų po V.Pociūno nagais, pro langą slystančių rankų pėdsakus), – toliau dėstoma teismo nutartyje. Pareigūnai tyrimo išvadų pagrindu laikė ne įrodymus, o įrodymais nepagrįstą versiją, kad V.Pociūnas iškrito pats, galbūt stovėdamas ant palangės ir šlapindamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinami ir tiriami galimi motyvai nužudyti V.Pociūną, nebuvo tiriama, kokie asmenys galėjo būti suinteresuoti V.Pociūno mirtimi ir koks ryšys tarp tų asmenų ir V.Pociūno nušalinimo nuo jo atliktų tyrimų, t. y. nuo jo išsiuntimo dirbti į Baltarusiją ir išstūmimo/iškritimo pro "Inturist" viešbučio langą.

GP prieš L.Pociūnienę

LŽ konsultavę teisininkai pabrėžė, kad GP per visus (trejus) pradėto, nutraukto, atnaujinto ir vėl nutraukto ikiteisminio tyrimo metus nesilaikė esminių baudžiamojo proceso reikalavimų: imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas. Taip pat prokurorai nevykdė baudžiamojo proceso paskirties – ginti žmogaus (nukentėjusios L.Pociūnienės) teises. Ką gynė GP?

2008 metų gegužės 12 d. Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Vytautas Antanėlis atmetė Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Mindaugo Gylio nutarimą, apribojusį L.Pociūnienės teises. Ši nutartis trumpa – nukentėjusysis (šiuo atveju L.Pociūnienė) ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su tyrimo duomenimis, taip pat daryti tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Prokuroras gali neleisti to daryti, jei tai pakenktų tyrimo sėkmei.

Prokuroras M.Gylys savo nutarime nurodė, kad kai kurie dokumentai yra pateikti VSD ir URM bei nustato šių institucijų veiklos ir tarpusavio bendradarbiavimo klausimus, kurių galimas paviešinimas gali pakenti šių institucijų veiklai, todėl jų platinimas nėra pageidautinas. Tačiau prokuroras nenurodė, kad susipažinimas su byla gali pakenkti tolesnei ikiteisminio tyrimo sėkmei. Akivaizdu, kad M.Gylys gynė VSD ir URM interesus, o ne nukentėjusiosios teises.

Pro sukąstus dantis

Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėjos Dianos Butrimienės 2009 metų gegužės 14 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos L.Pociūnienės skundas ir atmestas prokurorų Z.Buroko ir M.Gylio nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas nusprendė, kad tik prokurorams apklausus ekspertą P.Petreikį ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, bus galima kelti V.Pociūno ekshumacijos ir medicinos ekspertizės skyrimo būtinumo klausimą. Pastarųjų procesinių sprendimų inicijavimas priskirtinas prokuroro kompetencijai ir tiesiogiai susijęs su P.Petreikio apklausos rezultatais.

Teismas padarė išvadą, jog turint specialistų patvirtinimą byloje apie eksperimento atlikimo galimumą, siekiant nustatyti V.Pociūno kritimo pro langą mechanizmą, eksperimentą atlikti privalu, ir gavus eksperimento rezultatus inicijuoti biomechaninės ekspertizės paskyrimą, suteikiant nukentėjusiajai galimybę užduoti ekspertams klausimus.

Įvertinęs šias ir kitas aplinkybes teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas dėl V.Pociūno žūties aplinkybių atliktas ne iki galo ir turi būti atnaujintas.

Tačiau GP vadovybė skundė ir teisėjos D.Butrimienės nutartį. Šių metų birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjas Stasys Punys, išnagrinėjęs generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko ir Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Z.Buroko skundą, paliko galioti Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nutartį. VAT teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, tad pirmosios instancijos sprendimas pagrįstas, teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti.

Abiejų teismų nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, turi būti atlikti šie procesiniai veiksmai: apklausti papildomi liudytojai, išreikalauti papildomi dokumentai.

Nutartyse pažymima, jog būtina atlikti tardymo eksperimentą siekiant atkurti buvusius įvykius ir patvirtinti ar paneigti pašalinės jėgos buvimą V.Pociūno iškritimo pro langą metu. Ir to nebūtina, kaip tvirtino prokurorai, daryti būtent tame pačiame viešbutyje, užtektų vietoje, kuri būtų maksimaliai priartinta prie buvusių Breste. Taip pat apklausti buvusį Teismo medicinos instituto darbuotoją P.Petreikį. Tai atliekant ikiteisminį tyrimą padaryta nebuvo.

Po šios neskundžiamos teismo nutarties GP vadovybė neturi kur dėtis.

GP vadovybė, trejus metus simuliavusi šios ypatingos valstybinės reikšmės bylos tyrimą, atvirai atstovavusi ne nukentėjusiosios ir visuomenės, o VSD ir URM interesams, sukandusi dantis priversta viską pradėti iš pradžių. Ar nevertėtų šį darbą patikėti tiems, kuriems jis mielas, nes generalinis prokuroras A.Valantinas, jo pavaduotojas V.Barkauskas per trejus metus parodė viską, ką gali? Kad GP vadovų pozicija negali keistis, byloja ir toks faktas: pagaliau sudariusi šios visuomenę sukrėtusios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo grupę, kuriai vadovauja profesionalus nužudymo bylų tyrėjas prokuroras Mindaugas Urbelionis (kodėl to A.Valantinas nepadarė 2006 metų rugpjūčio 23 d.?), į ją įtrauktas ir susikompromitavęs prokuroras M.Gylys, kurio darbo broką pripažino net du teismai. Ar reikia komentarų?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius