Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Audronius Ažubalis nepamiršta įtarimų, esą kai kurie Lietuvos diplomatinės žinybos atstovai praeityje galėjo turėti ryšių su KGB.

„Faktų neturiu, tik informacijos, kad tokių žmonių esama, tačiau tai bent jau kol kas nepatvirtinta. Kalbos iš nusipelniusių, autoritetingų ir patikimų asmenų, Lietuvos diplomatų sklinda jau seniai. Pavardžių negaliu nurodyti. Mano žiniomis, tokių žmonių tikrai ne vienas“, – LŽ sakė A.Ažubalis. Priminsime, kad iniciatyvą aiškinantis galimus diplomatų praeities ryšius su KGB jis parodė dar praėjusios kadencijos Seime, kai buvo opozicijoje.

Tirs du komitetai

A.Ažubalis tikino jau susitaręs su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku, kad liustracijos reikalų URK ir NSGK galėtų imtis išvien. Anot A.Ažubalio, atliekant tyrimą svarbiausia būtų ne „medžioti raganas“, o vykdyti įstatymus. „Manau, kad toks tyrimas reikalingas ir naudingas, net būtinas“, – pabrėžė konservatorius. Jis įsitikinęs, kad paaiškėjus buvusio bendradarbiavimo su KGB faktams tokie diplomatai turėtų netekti pareigų Lietuvos diplomatinėse atstovybėse.

„Jie neturėtų atstovauti Lietuvai. Nesvarbu, NATO ar ne NATO valstybėse. Neįsivaizduoju, kaip buvę KGB bendradarbiai, informatoriai ar agentai gali užtikrinti saugumą ir kiek jų darbas atitinka Lietuvos interesus. Jei mes žinome apie jų sąsajas su KGB, galime būti tikri, kad tai žino ir specialiosios tarnybos, ir politikai tų šalių, kuriose jie atstovauja Lietuvai“,– mano A.Ažubalis

Jam ramybės neduoda dar metų pradžioje gautas Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus Ovidijaus Lėverio raštas, kuriame teigiama, kad „atliekant paiešką nustatyta, jog dokumentuose, kuriuose minimi kai kurie nurodyti asmenys, yra agentūrinės operatyvinės informacijos, atskleidžiančios asmenis, slapta bendradarbiavusius su SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Tačiau susipažinti su šia informacija neleidžia Valstybės saugumo departamentas (VSD), nes esą negali patikrinti fonduose esančių dokumentų.

Neaiškūs principai

„Sunku dabar pasakyti, nes kalbama apie Liustracijos įstatymo pakeitimus, apie Liustracijos komisijos nepriklausomybę nuo kitų institucijų, – LŽ sakė Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas, paprašytas pakomentuoti, kaip įsivaizduoja būsimą diplomatų liustraciją. – Manau, kad jei faktai, kurie buvo minimi, yra tikri, jie turėtų būti patikrinti naujos Liustracijos komisijos. Neapsisprendus dėl principų sunku ką nors komentuoti, tačiau diplomatų neišskirčiau į atskirą bloką. Tik manau, kad tą procesą reikės vykdyti ir galiausiai baigti.“ Beje, toks tikslas įrašytas ir į paskirtosios Vyriausybės programą.

Tačiau, anot A.Anušausko, tai bus „kiek kitoks priėjimas“ prie problemos. „Mano galva, vienas elementų turėtų būti viešumas. Nebūtina visko sugrūsti į ribojimų zoną. Reikia sukurti mechanizmą, kuris leistų vykdyti ir ankstesnių Seimo komisijų nutarimus dėl liustracijos, kad turima informacija būtų paviešinta“, – kalbėjo Seimo NSGK pirmininkas.

Pasiteiravus, ar asmenys, prisipažinę, kad bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, galėtų be apribojimų dirbti valstybės tarnyboje, A.Anušauskas pabrėžė, kad informacija apie tuos asmenis taptų vieša. „Tokie skyrimai galėtų sukelti įvairių reakcijų. Tai būtų moralinis sprendimas ar spaudimas, – tvirtino jis. – Teigti, kad nesant apribojimų jie galėtų visur nekliudomai dirbti, neturėčiau, tačiau galimybė dirbti liktų.“

Tačiau kol nėra naujojo Liustracijos įstatymo projekto, tai lieka tik spėlionės. Kada šis projektas galėtų rastis, A.Anušauskas nesiryžo prognozuoti.

Duomenų neturi

„Mūsų komisija neturi duomenų, apie kuriuos kalba ponas A.Ažubalis, – LŽ sakė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, komentuodamas diplomatų atvejį. – Yra du variantai. Vienas, kad jie anksčiau prisipažino. Tada tai – valstybės paslaptis. A.Ažubalis komisijai siūlė nagrinėti, ar jie nuslėpė bendradarbiavimą, tačiau tokios teisės neturime, nes tik vertiname gautus duomenis. Ponas A.Ažubalis, matyt, gerai nepasiskaitęs įstatymo, norėjo mums duoti tokių užduočių, kurių negalime atlikti.“

A.Urmonas teisiniu kazusu vadino istoriją, kai neseniai Lietuvos ypatingojo archyvo atstovai pripažino, kad duomenų apie su KGB bendradarbiavusius diplomatus esama, tačiau jų slaptumą saugo VSD, kurio atstovai dalyvauja Liustracijos komisijos veikloje. „Aš tikrai nežinau, ar tai, ką žino VSD, yra valstybės paslaptis, ar ne, – prisipažino A.Urmonas. – Ką gauname, tą nagrinėjame. Kadangi nieko negauname, nieko ir nenagrinėjame. Tokią keistą situaciją užprogramavo įstatymų leidėjai.“

Anot jo, net ne įstatymas čia yra esmė. Svarbu strategiškai apsispręsti, ko norima. „Aklai taisyti įstatymą pagal kieno nors subjektyvią nuomonę būtų klaida. Tai tas pats, kai į stiklinę įmerkiamas šaukštas ir atrodo, kad jis kreivas“, – vaizdingais palyginimais kalbėjo A.Urmonas. Jis pabrėžė turintis savo požiūrį į niekaip nesibaigiančią liustraciją, tačiau jo nuomonė iki šiol esą niekam nebuvo įdomi.