Liūtys grasina valstybės simboliui – Gedimino kalnui

Šalta žiema ir gausios vasaros liūtys grasina Gedimino kalnui: įgriuvo į pilį vedantis kelias, plika akimi matyti besiformuojančios nuošliaužos, atsivėrė sutvirtinimų fragmentai, skyla pilies sienos, rašo savaitraštis „Veidas“.

Kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai įspėjo prieš dvejus metus.

„Kalne vyksta aktyvūs geologiniai procesai. O tai kelia didelį nerimą“, – nuogąstauja Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

Ypač pavojinga vieta – vakarinis šlaitas, kuris jau keletą kartų yra slinkęs. Archeologas Vytautas Urbanavičius, daug metų tyręs pilių teritoriją, teigė, kad Gedimino bokštas buvo pastatytas aikštelėje, o dabar jis – kone ant šlaito krašto.

Šiauriniam šlaitui, kurio apačioje stovi Žemutinės pilies pastatai su muziejų kolekcijomis, pasak J.Satkūno, pavojus kyla dėl geologinės kalno sandaros: jis tarsi sluoksniuotas iš smėlio ir priemolio gyslų. Todėl gruntinis vanduo, ypač po liūčių, kaupiasi ant priemolio ir nuo jo nuteka pro šiaurinį šlaitą. Dėl to šlaitas nuolat plaunamas.

Dar viena bėda – medžiai. Pasirodo, jie šlaitą ne stiprina, o priešingai – pučiant stipriam vėjui išjudina.

Geologas įsitikinęs – liūčių daugėja, nuošliaužos gali suintensyvėti, todėl jau dabar būtina sukurti šlaitų stebėsenos sistemą ir skubiai rengti kompleksinį kalno tvarkymo projektą. Nors tai siūlyta ne kartą, darbai nejuda.

Kliūčių tvarkyti Gedimino kalną kyla dėl to, kad jis nepriklauso nė vienai ten veikiančiai organizacijai.

„Ši situacija – devintas pasaulio stebuklas“, – teigė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Pasak Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, muziejininkai tvarko aplinką šalia Gedimino pilies bokšto, bet pačiam kalnui tvarkyti vis negauna lėšų.

Gedimino pilies kalnas ir ant jo esantis bokštas, kur nuolat plevėsuoja trispalvė, yra tapę Lietuvos simboliu.