Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Loreta Graužinienė: kai kurie Seimo nariai taip pat žavisi Vladimiru Putinu

Loreta Graužinienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Loreta Graužinienė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai aneksuojant dalį Ukrainos teritorijos ir jo antradienio kalba atskleidžia siekius susigrąžinti buvusios Sovietų Sąjungos ribas, teigia neseniai iš Ukrainos grįžusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Anot jos, Lietuvoje dar stinga suvokimo, kad situacija yra labai rimta, ir Lietuvai ją būtina vertinti ne vien verslo ar energetinių interesų, o valstybės nepriklausomybės išsaugojimo kontekste.

„Mano  nuomone, tai yra V.Putino siekis perbraižyti Europos žemėlapį ir  susigrąžinti buvusios SSRS ribas“, – sakė L.Graužinienė

„Mano asmenine nuomone, tai yra V.Putino siekis perbraižyti Europos žemėlapį ir  susigrąžinti buvusios SSRS ribas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

„Gal žmonės vertina labai primityviai – per verslo prizmę, per dujų tiekimo į Lietuvą prizmę. Tai yra labai svarbu, bet šiuo metu jau kyla klausimas dėl žymiai svarbesnių dalykų – tai yra išlikimo nepriklausoma valstybe. Ir nenoriu gąsdinti žmonių, bet reikia žinoti ir patį blogiausią scenarijų, kuris gali būti. Duok Dieve, kad jo nebūtų. Mes negalime nesakyti žmonėms ir politikams, kad situacija yra rimta. Tokioje situacijoje visi turime susitelkti ir prisiminti, kokiai valstybei davėme priesaiką, kokie yra priesaikos žodžiai ir šventai jų laikytis“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Seimo nariai žarstė komplimentus V.Putinui

Ji teigia buvusi priblokšta kai kurių pavienių kolegų Seime vertinimų ir jų žarstomų komplimentų V.Putinui. Anot jos, tai rodo, jog ir kai kurie parlamentarai arba neturi pakankamos informacijos, arba nesuvokia padėties rimtumo.

„Tos nuotaikos, grįžus iš Ukrainos, pojūtis, kad situacija yra rimta, yra labai stiprus. Todėl noriu labai rimtai kalbėti apie tai, kad visi politikai, nežiūrint to, kad vyksta rinkimai, turi labai atsakingai kalbėti, labai atsakingai vertinti ir man vakar buvo tiesiog kraupu, kai išgirdau iš kai kurių kolegų, kad jie žavisi V.Putino kalba. Tai reiškia, kad mes dar nesusivokę arba tiesiog turime per mažai informacijos apie padėties sudėtingumą“, – kalbėjo L.Graužinienė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos tikslas – ne tik Krymas

Anot jos, antradienio kalboje V.Putinas gana aiškiai įvardijo savo siekius bei apgalvotai pateikė užuominų ir Baltijos šalims, ir Vokietijai.

Anot jos, po susitikimų su dabartiniais Ukrainos vadovais, su Lenkijos parlamento vadovu, išryškėjo bendras požiūris, kad Rusijos tikslas nėra vien Krymo aneksija.

„Tikslas yra Ukraina, bet V.Putinas ties Ukraina nesustos“, – teigė Seimo pirmininkė.

Anot jos, antradienio kalboje V.Putinas gana aiškiai įvardijo savo siekius bei apgalvotai pateikė užuominų ir Baltijos šalims, ir Vokietijai.

„Reikia labai atidžiai išanalizuoti tą V.Putino kalbą, nes kalba ne šiaip sau pasakyta, buvo užuominų ne tik Baltijos šalims, buvo užuominų ir Vokietijai, taigi tai buvo labai stipri, labai apgalvotai paruošta viešųjų ryšių kalba tam, kad psichologiškai būtų galima paveikti žmones ir sudaryti galingos valstybės ir galingo vadovo įspūdį, tam, kad ir veiksmai po to būtų pateisinami“, – svarstė L.Graužinienė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvos kontroliuojamame Kryme – neteisėtas referendumas.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvos kontroliuojamame Kryme – neteisėtas referendumas.

Rusijos propaganda – labai pavojinga

Anot jos, reali padėtis Krymo regione labai skiriasi nuo Rusijos propagandos, o demaskuoti šį melą ypač padeda Kryme šiuo metu esantis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

„Tai, kaip yra pateikiama viešoje erdvėje, kaip ten džiaugiasi žmonės, rusai – tai akivaizdžiai taip nėra. Tie žmonės, kuriuos ištisai rodo televizijos, jie pervežami iš vienos vietos į kitą, vežami autobusais. Ištisi miestai nėjo į referendumą ir reali situacija tikrai yra visiškai kitokia. Kada buvo priiminėjami sprendimai Krymo parlamente, nieko neįleido į parlamentą ir Ukrainos vadovai akcentavo, kad jie net nežino, kas ten balsavo, ar ten tikrai buvo parlamento deputatai, kurie, kaip sako, priėmė sprendimus. Išorėje yra labai didžiulis informacinis propagandinis laukas iš Rusijos pusės, o reali situacija yra visiškai kitokia“, – kalbėjo iš vizito Ukrainoje grįžusi Seimo pirmininkė.

Pasak K.Masiulio, VSD įvardijus, kad Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“, reikia imtis priemonių

Siūlymas dėl rusiškų leidinių uždarymo turi būti atidžiai vertinamas

L.Graužinienė teigia, jog konservatoriaus Kęstučio Masiulio raginimas, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) inicijuotų dalies rusiškos žiniasklaidos uždarymą, turi būti vertinamas rimtai.

„Aš tikrai manau, kad labai atidžiai turi vertinti tos institucijos, kurios atsakingos už informacinį lauką, nes reikia pripažinti, kad informacinė propagandinė veikla labai stipriai sustiprėjusi yra ir stiprės dar. Taip pat stiprės Rusijos planai eiti toliau, nesustojant ties Krymu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento pirmininkė.

Pasak K.Masiulio, VSD įvardijus, kad Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“, reikia imtis priemonių.

„Jei jau mes žinome, iš kur kyla grėsmės, tai reikia jas ir pašalinti. Arba šie leidiniai turi nustoti platinti V.Putino ideologiją, arba turi būti uždaryti. Propagandos negalima laikyti alternatyvia ir lygiaverte nuomone, nes ji kuriama melo ir išsigalvojimų pagrindu“, – antradienį pareiškė Seimo narys.

Anot L.Graužinienės, nepasitenkinimo dirva ruošiama pagal atidirbtus modelius ir reikia suprasti, kad tai yra labai rizikinga.

„Šiuo metu net ir tautiniu pagrindu kelti vienus ar kitus reikalavimus, pavyzdžiui, lenkų krašte ar Žemaitijos atskyrimo, ar dar ką nors sugalvosime žvelgiant į istoriją mūsų, pavojinga. Turiu perspėti, kad visas informacinis laukas labai stipriai paremtas istorinėmis vertybėmis, ir, atrodo, labai gera, graži idėja gali išvirsti į labai sudėtingą situaciją", – teigė parlamento pirmininkė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min