„Grėsmė yra daug didesnė nei tada, kada nebuvo nei radijo, nei telefono“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo A. Kunčinas.
Spaudoje neseniai pasirodė ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nuogąstavimai, kad internetinėje erdvėje kuriami profiliai jos vardu, bendraujama su žurnalistais ir kitais visuomeniniais veikėjais. Tokį reiškinį A.Kunčinas įvardijo ne kaip Duomenų įstatymo pažeidimą. Pašnekovo teigimu, tai būtų galima traktuoti kaip nusikaltimą.
„Tai tokie dalykai buvo žinomi nuo senų laikų, visokių pseudokaralių yra buvę, tačiau nesunkiai buvo galima juos demaskuoti, o elektroninėje erdvėje galima apsimesti kitu žmogumi ir bendrauti kaip tariamas asmuo. Toks pavojus šiuolaikinėje visuomenėje visada egzistuoja“, – pridūrė A. Kunčinas.
L.Graužinienė nori bendrauti
Kviečiu visus draugauti, kadangi labai daug mano įvairių profilių yra „Facebook“, tai sekmadienį sugalvojau, kad reikia pačiai pradėti dalyvauti „Facebook“, – sakė L.Graužinienė.
Pati Seimo pirmininkė Žinių radijo laidoje „Pozicija“ trečiadienį sakė, kad nusprendė aktyviai dalyvauti socialinio tinklo veikloje, kad žmonės galėtų pabendrauti su tikrąja Loreta Graužiniene.
„Kviečiu visus draugauti, kadangi labai daug mano įvairių profilių yra „Facebook“, tai sekmadienį sugalvojau, kad reikia pačiai pradėti dalyvauti „Facebook“. Tam, kad visi žinotų, ir jeigu norime pabendrauti ta forma, tai tikrai galiu pabendrauti su visais. Noriu pabendrauti, noriu neformalioje aplinkoje pakalbėti su žmonėmis, kurie išreiškia vieną ar kitą svarbią mintį ir vyksta diskusija“, – Žinių radijo eteryje pasakojo L. Graužinienė.
Kam priklauso duomenys?
Duomenų valdytojų Lietuvoje yra užsiregistravę apie 5 tūkstančius. Pašnekovo teigimu, jie turi milžiniškus duomenų kiekius, tačiau jie tvarkomi atsakingiau nei socialiniai tinklai.
Didžiausi duomenų valdytojai – tai „Sodra“, bankai, finansinės institucijos, Mokesčių inspekcija, Vidaus reikalų ministerijos vidaus registrai.
Didžiausi duomenų valdytojai – tai „Sodra“, bankai, finansinės institucijos, Mokesčių inspekcija, Vidaus reikalų ministerijos vidaus registrai.
„Priėjimas prie duomenų yra griežtai reglamentuotas, o bet koks priėjimas yra fiksuojamas ir mes, gavę nusiskundimą, galime nustatyti, kas padarė įstatymų pažeidimus“, – pasakojo specialistas.
Žmonės dažniausiai skundžiasi tuo, kad jų duomenys atsiranda ten, kur visiškai neturėtų būti.
Tada aiškinamasi, kas kaltas – ar duomenų valdytojas, ar pats žmogus kažkada pildė anketą ir sutiko atskleisti savo duomenis, o vėliau pamiršo.
„Elektroniniu paštu ir telefonu reklama galima tik tokiu atveju, jei turimas tiesioginis sutikimas, kitokiais atvejais, negalima. Čia pažeidžiamas Elektroninių ryšių įstatymas, o ne Duomenų apsaugos įstatymas“, – tvirtino A. Kunčinas.
Trūksta švietimo
A.Kunčino teigimu, skundų gaunama labai daug, tačiau dar daugiau žmonių nedrįsta skųstis.
Nemažai tėvų nesupranta, kaip reikia elgtis elektroninėje erdvėje.
A.Kunčino nuomone, Lietuvoje trūksta lėšų žmonių švietimui: nemažai tėvų nesupranta, kaip reikia elgtis elektroninėje erdvėje, tad savo vaikams, kurie yra rizikos grupė, jie gali paaiškinti, kad gerti alkoholį ir rūkyti nėra gerai, tačiau ne kaip naudoti duomenis elektroninėje aplinkoje.
„Deja, baudos Lietuvoje yra labai mažos. Už pirmą kartą gali būti skiriama 500 Lt bauda, antrą kartą pažeidus, gali būti skiriama iki 1000 Lt bauda, kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje tos baudos siekia 10 tūkst. eurų“, – praktika dalijosi pašnekovas.
Šiose šalyse, pašnekovo žiniomis, specialistai tikina, kad tų baudų praktiškai netenka skirti.
