„Normaliai viskas atrodo, nes, manau jis nemažą dalį Seimo narių įtikino, kad dėl savo bendravimo su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika yra nekaltas. O kiek parlamentarų yra lankęsi Rusijos ambasadoje? Ir aš esu buvęs. M.Bastys pasielgė teisingai, pasitraukdamas iš Seimo. Jis vėl galės dalyvauti rinkimuose“, – LRT.lt sakė Seimo vicepirmininkas, Socialdemokratų darbo frakcijos narys Gediminas Kirkilas.
Taip jis kalbėjo vertindamas situaciją Seime po to, kai tik 72 parlamentarai, o ne 85, kiek mažiausiai reikia, balsavo už M.Basčio apkaltą, ir jis pats nutarė atsisakyti Seimo nario mandato. G.Kirkilas taip pat teigė manąs, kad M.Bastys 2020 m. vėl gali laimėti parlamentaro mandatą, nes „Lietuvoje daug kas mėgsta primuštus politikus“.
M.Bastys LRT.lt tvirtino dar neapsisprendęs, ar dalyvaus 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Jis dar kartą patikino nesijaučiąs kaltas ir į visus klausimus atsakęs jo apkaltos komisijai.
M.Bastys iš anksto planavo savo sprendimą?
„Taip, jis iš Seimo išeina kaip laimėtojas, galintis vėl ramiai dalyvauti rinkimuose. Kad taip bus, seniai buvo aišku. Tik galvojome, kad jis paskelbs išeinąs iš Seimo antradienį – prieš balsavimą dėl jo apkaltos. Tačiau jis palaukė balsavimo rezultatų ir dabar galės laikyti save auka“, – svarstė liberalų lyderis Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Vertindamas balsavimo rezultatus, kai „valstiečių“ atstovai su jų lyderiais Ramūnu Karbauskiu ir premjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje aiškino, kad jų frakcijos nariai mobiliaisiais telefonais slapto balsavimo metu dėl M.Basčio apkaltos fotografavę balsavimo biuletenius, liberalas tvirtino, jog šis faktas sudaro prielaidas kreiptis į teisėsaugą.
„Su teisėsauga aiškinsimės, ar nebuvo daromas neleistinas poveikis Seimo nariams, reikalaujant fotografuoti slapto balsavimo biuletenius. Tai patvirtino ir S.Skvernelis, ir R.Karbauskis, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas per televiziją kalbėjo, kad „valstiečių“ frakcijoje buvo tariamasi, kaip balsuoti. Visi šie faktai suponuoja požymius organizuotam nusikaltimui įvykdyti“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Savo balsavimo biuletenį mobiliuoju telefonu nusifotografavo ir konservatorius Mantas Adomėnas. Jis pripažino, kad toks jo elgesys prieštarauja Seimo statutui, o biuletenį fotografavęs dėl visa ko.
Neneigė panašiai pasielgusi ir Socialdemokratų frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė: „Tiesiog – emocijos. Mane labai suerzino kolegų diskusijos, kai ir taip buvo aišku, kad Seimo narys (M.Bastys – LRT.lt) bendravo su KBG pareigūnu. To pagrįsti naivumu tikrai neįmanoma. Man tokie apsimetinėjimai žmogiška prasme yra nepriimtini“.
Tačiau E.Gentvilas yra pasiryžęs parengti Seimo narių vardu kreipimąsi į teisėsaugininkus ir surinkti reikiamą parašų skaičių, kad būtų įvertintas kolegų, fotografavusių balsavimo biuletenius, elgesys.
Skandalingai elgiasi ne pirmą kartą
Konstitucinės teisės žinovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius LRT.lt tvirtino esąs įsitikinęs, kad Seimo sprendimas palikti M.Basčiui parlamentaro mandatą – skandalingas: „Tokį Seimą reikia kritikuoti, reikalauti elgtis atsakingai – taip, kaip reikalauja Seimo narių priesaika, padėjus ranką ant Konstitucijos.“
Seimas, balsuodamas dėl parlamentarų apkaltos, panašiai elgiasi jau nebe pirmą kartą. 2010 m. lapkritį buvo balsuojama dėl Krikščionių partijos atstovų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko apkaltų. Jiems apkalta buvo surengta už tai, kad L.Karalius sesijos metu turistavo, o A.Sacharukas tuo metu balsavo jo vardu. Po slapto balsavimo dėl apkaltos Seimą taip pat ištiko krizė – A.Sacharukas mandatą išlaikė, o L.Karalius prarado Seimo nario vietą. Už jo mandato panaikinimą balsavo 89 parlamentarai, o apkaltą A.Sacharukui palaikė tik 80 Seimo narių.
Ne menkesnis kuriozas Seimą buvo ištikęs 1999 m., kai apkalta buvo surengta parlamentarui, buvusiam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui, kuris jau kalėjo už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu. Iš Seimo į kalėjimo kamerą jis sugrįžo su parlamentaro mandatu. Jo apkaltą vietoj būtinų 85 Seimo narių tepalaikė 70.
2008 m. apkalta grasinta socialdemokratui Gintautui Mikolaičiui, kuris, kaip manyta, po Seimą šlaistėsi neblaivus. Bet kolegos jo pasigailėjo. Vėliau būta dar kelių nesėkmingų bandymų surengti apkaltą parlamentarams: 2004 m. ji grėsė Vytautui Šustauskui dėl paviešintų jo ir dabar už grotų esančio Henriko Daktaro pokalbių telefonu. Tada Seimui atrodė, kad apkalta skandalingajam kauniečiui būsianti per brangi.
Apkaltos debesys buvo susitvenkę ir virš iš pramogų pasaulio į Seimą atėjusios Astos Baukutės galvos. Dalis Seimo narių įtūžo, kai paaiškėjo, kad parlamentarė galėjo meluoti apie avarijon patekusio jos vyro Kęstučio Rupulevičiaus automobilio vietą. Buvo siūlyta jai surengti apkaltą, tačiau tuometinė Seimo vadovė konservatorė Irena Degutienė šią istoriją pavedė išsiaiškinti Seimo etikos prievaizdams.
Kieno žodis svaresnis?
V.Sinkevičius įsitikinęs, kad po to, kai jau KT pripažįsta, kad Seimo nariai pažeidė Konstituciją ir sulaužė valstybei duotą priesaiką, visiems apkaltos procedūros Seime turėtų būti taikomos pagal vienodus kriterijus. Tačiau, anot teisininko, nereikėtų pamiršti, kad už apkaltos įgyvendinimą atsakingos dvi institucijos – KT ir Seimas.
„Tie negeri precedentai dėl apkaltos Seime kyla todėl, kad KT leidžia parlamentarams priimti galutinį sprendimą. Seimas turėtų paisyti ir KT sprendimų, ir visuomenės nuomonės“, – įsitikinęs V.Sinkevičius.
Kaip būtų derėję elgtis Seimui, jeigu M.Bastys nebūtų pats atsisakęs parlamentaro mandato?
V.Sinkevičius aiškino, kad tokiu atveju Seimui būtų privalu kreiptis į KT, prašant išaiškinti, ar nebuvo pažeistos balsavimo procedūros: „Tai, kad buvo fotografuojami balsavimo biuleteniai, nėra esminė aplinkybė. Reikėtų aiškintis, dėl ko buvo fotografuojami? Jeigu taip buvo elgiamasi dėl to, kad Seimo nariai galėtų parodyti savo frakcijai, kaip balsavo, tuomet kiltų klausimas – ar jie galėjo laisvai pareikšti savo valią? Jei tai būtų įrodyta, galima būtų perbalsuoti arba konstatuoti, kad toks balsavimas prieštarauja Konstitucijai.“
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, bendraudamas su LRT.lt, rėmėsi Konstitucija ir tvirtino, kad KT negali nurodyti Seimui, kaip balsuoti: „Teismas gali nustatyti, kad būta kokių nors pažeidimų, tačiau Seimo nariai turi teisę priimti galutinį sprendimą. Jeigu, kaip kai kurie teisininkai aiškina, Seimas automatiškai pritartų KT sprendimui, būtų didelė klaida. Tai būtų žingsnis į teismokratiją, susiaurinant Seimo ir žmonių teises. Pagaliau Konstitucijoje nurodyta, kad KT gali nustatyti, ar Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai, bet Seimas trimis penktadaliai balsų gali panaikinti Seimo nario mandatą. Kitaip tariant, galutinį sprendimą priima Seimas.“
Kaip savo bendravimą privalėtų tvarkyti Seimo nariai?
„Normaliai viskas atrodo, nes, manau, jis nemažą dalį Seimo narių įtikino, kad dėl savo bendravimo su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika yra nekaltas. O kiek parlamentarų yra lankęsi Rusijos ambasadoje? Ir aš esu buvęs“, – vertindamas M.Basčiui mestus kaltinimus dėl bendravimo su buvusiu KGB pareigūnu, kalbėjo G.Kirkilas.
K.Girnius teigė manąs, kad Socialdemokratų partija, kuriai atstovaudamas M.Bastys 2016 m. dalyvavo Seimo rinkimuose ir juos laimėjo vienmandatėje Zanavykų apygardoje, privalėjo pasidomėti jo reputacija ir ryšiais: „Jeigu būtų pasidomėta, būtų paaiškėję, kad M. Basčio ryšiai nėra patys skaidriausi ir yra pagrindo jais suabejoti. Kita vertus, galėjo juo pasidomėti ir jo konkurentai vienmandatėje apygardoje. Tačiau derėtų pastebėti, kad neįrodyta, jog M.Bastys įvykdė išdavystę. Gal tas jo bendravimas (su P.Vojeika – LRT.lt) susijęs su asmeniniu praturtėjimu?“
Užsimojo inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus
Po to, kai trečiadienį paaiškėjo, kad M.Bastys pats traukiasi iš Seimo, keturios opozicinės frakcijos – liberalų, konservatorių, socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir mišri parlamentarų grupė susitarė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus. Juos surengti siūloma šių metų birželio 3 d.
Pasak E.Gentvilo, toks Seimo nutarimo projektas dar neužregistruotas, nes po juo nutarta dar surinkti kuo daugiau parlamentarų parašų. Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti surengti Seimo nutarimu, kuriam pritartų ne mažiau nei trys penktadaliai parlamentarų (85 balsai).
Ketvirtadienio popietę po Seimo nutarimo projektu dėl pirmalaikių rinkimų buvo pasirašę 48 parlamentarai, tarp jų trys „valstiečių‘ atstovai – V.Bakas, Povilas Urbšys ir Justas Džiugelis.
