Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Marijampolės meras Vidmantas Brazys: „Matau Marijampolę kaip vidutinio dydžio europinį miestą“

Marijampolės meras V.Brazys
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Marijampolės meras V.Brazys
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Artimiausi ir svarbiausi Marijampolės tikslai – pabaigti „Rail Baltica“ projektą, tęsti Laisvos ekonominės zonos kūrimą ir bandyti kuo racionaliau įsisavinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą. Be to, miesto meras Vidmantas Brazys teigė, kad labai svarbu daryti miestą kuo ekologiškesnį – skatinti žmones automobilius keisti dviračiais.

– Kuriuos Marijampolės plėtros planus įvardintumėte prioritetiniais?

– Vienas svarbiausių dalykų artimiausiu metu – „Rail Baltica“, 2015 metais turime užbaigti šį projektą. Būtina renovuoti tris pervažas ir padaryti jas požeminėmis. Kitąmet sutelksime visas jėgas į šį darbą, nes tai svarbu ne tik valstybei, bet ir pačiam miestui.

Antras dalykas, kurį pradėjome ir reikia pabaigti – Laisvos ekonominės zonos infrastruktūra. Turime nutiesti vandentiekį, kanalizaciją, kelius, elektrą, dujas ir pan., kad investuotojams atsivertų galimybės, norinčių, tiesa, yra jau ir dabar. Tačiau kol kas negalėjome nieko siūlyti, nes ten plynas laukas.

Vienas svarbiausių dalykų artimiausiu metu – „Rail Baltica“, 2015 metais turime užbaigti šį projektą, – teigė Marijampolės meras Vidmantas Brazys.

Trečias dalykas, svarbus ne tik mūsų miestui, bet ir visai Lietuvai, 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramos įsisavinimas. Dabar mes, Vilkaviškis ir Kalvarija ruošiame tam du didelius projektus.

Taip pat norime Marijampolės centre išvystyti tokią teritoriją, kuri būtų patogi tiek verslui, tiek kultūrai, tiek žmogui. Svarbu, kad su ta zona būtų geras susisiekimas. Planuojama, kad į tą teritoriją būtų įtraukta ir Laisvoji ekonominė zona. Pro Marijampolę driekiasi „Via Baltica“, taigi iš jos automobiliai tiesiai per tiltą, kuris yra jau suprojektuotas, galėtų patektų į minėtą teritoriją ir vežti krovinius į Laisvąją ekonominę zoną. Ta teritorija apimtų kone visą miestą, o į ją patekusios mokyklos, darželiai ar paveldo objektai būtų tvarkomi. Šį planą patvirtinti planuojame spalio pabaigoje, tačiau mes tikrai rimtai tam ruošiamės.

Kas be ko, reikia tęsti ir kitus pradėtus darbus. Miestą aptvarkėme, taigi reikia žvelgti toliau – į kaimelius. Turime 6 seniūnijas, o jose reikia ir kelius sutvarkyti, ir poilsių vietų sukurti, ir verslui padėti. Manyčiau, tokie yra mūsų pagrindiniai darbai artimiausiu metu.

Eglės Digrytės nuotr./Jono Basanavičiaus aikštė
Eglės Digrytės nuotr./Jono Basanavičiaus aikštė, Marijampolė

– Aplinkos ministerija su naujuoju Teritorijų planavimo ir rengiamu Infrastruktūros įstatymais skatina racionalesnę miesto plėtrą – ne chaotišką plėtimąsi į priemiesčius, o jungimąsi prie esamos infrastruktūros. Koks jūsų požiūris į šį miesto vystymo modelį?

– Mes visiškai su tuo sutinkame, taip darėme ir darome iki šiol. Šiuo periodu visą miesto plėtrą koncentravome į centrą. Norime, kad žmonės nenutrūktų, neatitoltų nuo centro. Darome viską, kad žmogui gyventi būtų patogu, kad viskas būtų kompaktiška. Stengiamės įrengti dviračių takų, kad šia transporto priemone susitikimas būtų itin patogus. Kad žmonės dviračiu bet kurį miesto tašką galėtų pasiekti lengviau ir greičiau, jei mažinsime atstumus, automobilių skaičių, mažinsime ir taršą.

Šiuo periodu visą miesto plėtrą koncentravome į centrą. Norime, kad žmonės nenutrūktų, neatitoltų nuo centro.

– Ar demografiniai pokyčiai daro kokią nors įtaką miesto plėtros planams?

– Aš pastebiu, kad svetur pinigų užsidirbę emigrantai namus statyti pasirenka vis dėlto čia. Labai sujudo vienbučių namų statyba naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose, mums belieka pasirūpinti, kad žmonėms būtų patogu ten gyventi, pasiekti darbą ir poilsio zonas. Galiu pasakyti, kad žmonės grįžta, taigi gyventojų skaičius nedaro neigiamos įtakos miesto plėtros planams.

– Kaip įsivaizduojate Marijampolę po kokių 10-ies metų? Kokie esminiai pokyčiai laukia miesto?

– Aš jau dabar matau Marijampolę kaip vidutinio dydžio europinį miestą, bet, tikiuosi, kad po 5–10 metų jis toks taps visiems. Čia žmogui turi būti patogu ir gera gyventi, o svarbiausia – susirasti darbą. Būtent todėl labai stengiamės sukurti kuo palankesnes sąlygas verslui. Tai yra vienintelis būdas susigrąžinti išvykusius. Jie čia statosi namus, bet ką jie veiks grįžę? Tuo mes būtinai turime pasirūpinti.

– Ar pavadintumėte Marijampolę ekologišku miestu, ko dar trūksta?

– Aš manau, kad Marijampolė ekologiškas miestas ir darome viską, kad toks būtų kuo labiau. Dabar gavome 7 dujomis varomus autobusus, bandysime įgyvendinti nemokamo miesto transporto idėją. Skatinsime žmones mažiau važinėti automobiliais ir neteršti aplinkos. Kalbant apie žaliąsias zonas – jų taip pat netrūksta. Sutvarkėme visus parkus, kuriuos planavome ir dabar dar lieka pasirūpinti poilsio zonomis kaimeliuose.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min