Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Menkas D.Grybauskaitės dėmesys užsienio politikai metiniame pranešime politikos ekspertų vertinamas nevienareikšmiškai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas skirti mažai dėmesio užsienio politikai pirmajame metiniame pranešime tarp politikos ekspertų sulaukė prieštaringų vertinimų.

Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Sirijos Gira sakė manąs, kad šalies vadovė galėjo apie tai kalbėti daugiau, tuo metu Mykolo Romerio universiteto docentas Antanas Kulakauskas sakė, kad D.Grybauskaitės sprendimas yra suprantamas, nes didžiausi valstybės vidiniai iššūkiai.

Pasigedo dėmesio užsienio politikai

„Asmeniškai aš pasigedau dėmesio užsienio politikai ir manau, kad kaip šalies vadovė D.Grybauskaitė galėjo skirti žymiai daugiau dėmesio ir labiau išplėtoti teiginius, nei konstatuoti esamą status quo – kad ten viskas gerai, kad ji bus tęsiama. Nebuvo apskritai problematizuota užsienio politika“, – BNS antradienį teigė V.Sirijos Gira.

Rytų Europos studijų centro analitiko teigimu, iš taupių pastabų apie užsienio politiką galima spręsti, kad dabartinis užsienio politikos kursas ryškiau nesikeis.

„Iš esmės prezidentė kalbėdama apie užsienio politiką skyrė gana mažai vietos ir iš to, ką ji pasakė, – kad užsienio politikos prioritetas yra aktyvi ir dalykiška euro integracija, toliau plėtojami euroatlantiniai santykiai, konstruktyvūs santykiai su kaimynais – galima teigti, kad iš esmės užsienio politikos kažkokių naujų proveržio krypčių nebuvo pasiūlyta“, – sakė analitikas.

Jo vertinimu, galima teigti, kad ir toliau bus vykdoma „labiau pragmatinė užsienio politika, pasireiškianti tiek didesniu įsiklausimu į didžiųjų Europos valstybių, tokių kaip Prancūzija ir Vokietija, pozicijas, bei, galima spėti, toliau gerėjančiais santykiais su Rusija“.

V.Sirijos Gira taip pat sakė, kad iš metinio pranešimo susidaro įspūdis, „tarsi viskas bus, kaip yra, tarsi ten jokių problemų ir nebūtų, nors ekspertų diskusijoje pasigendama aiškių Lietuvos užsienio politikos krypčių“. Jo teigimu, pragmatinė pozicija „vienų ar kitų valstybių atžvilgiu nėra aiškus orientyras ir jis gali tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu labai kisti“.

„Galima pasigesti truputėlį vertybinio lygmens užsienio politikoje. Kita vertus, reikėtų pastebėti, kad šioje metinėje kalboje vertybinis lygmuo itin akcentuotas vidaus politikoje, apeliuojant į piliečių dalyvavimą valstybės valdyme, ir tas deklaruotas principas „žmogus – valstybė – ateitis“ yra taikomas ir užsienio politikai“, – teigė V.Sirijos Gira.

Užsienio politika nebėra labai svarbus objektas?

Politologas A.Kulakauskas savo ruožtu sakė, kad šiuo metu politikoje užsienio politika nebėra labai svarbus objektas.

„Prezidentės pats išsilavinimas ir pažadai ateinant į prezidento postą buvo tokie. O pagaliau aš įžiūrėčiau ir situaciją – pati tarptautinė situacija, kurioje atsidūrusi Lietuva, yra tokia, kad Lietuvos saugumas dabar labiausiai priklauso nuo vidaus dalykų, o ne nuo išorės. Niekas neapgins mūsų, jei padidės pasitikėjimo krizė. Jau girdime pareiškimus „ką čia su ta ES“ – kaip Viktoras Janukovyčius Ukrainoje, atiduokim ką nors rusams ir gausime pigesnių dujų“, – sakė A.Kulakauskas.

Jo teigimu, anksčiau egzistavusi vizija labiau suvienyti Vidurio ir Rytų Europos šalis bei stiprinti Rytų partnerystę nebeatitinka realijų.

„Neakcentuojama tai, kas buvo V.Adamkaus laikotarpiu akcentuojama: dalyvavimas kartu su Lenkija, siekiančia Vidurio ir Rytų Europos labiau sutelkto regiono, Baltarusijos, Pietų Kaukazo ir Ukrainos įtraukimo – dabar tai atpuola pasikeitus situacijai bent kuriam laikui. Strateginė partnerystė su Lenkija vėl pakibo ore dėl daugelio priežasčių, taigi ir nėra akcentų. Prezidentė deda kitus – į Skandinaviją ir apskritai bendrą euro integraciją“, – sakė A.Kulakauskas.

Vardijo prioritetus

Prezidentė D.Grybauskaitė, antradienį skaitydama metinį pranešimą, sakė, kad strateginė Lietuvos užsienio politikos kryptis yra šalies gyventojų interesų ir nacionalinės savigarbos atstovavimas tarptautinėje arenoje.

„Strateginė kryptis – viena ir neginčijama. Tai Lietuvos žmonių interesų, tikslų ir mūsų nacionalinės savigarbos atstovavimas tarptautinėje arenoje“, – skaitydama pranešimą Seime sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, diskusijos dėl diplomatinio darbo formų ir taktinių žingsnių yra galimos.
„Žmogus turi tapti pirmuoju prioritetu ir vieninteliu darbų vertinimo kriterijumi visoms šalies politikos sritims. Užsienio politikai – taip pat“, – sakė šalies vadovė.

Ji išvardijo savo kadencijos užsienio politikos prioritetus.

„Aktyvi ir dalykiška tolesnė euro integracija bei nuoseklus šalies interesų gynimas Europos Sąjungoje, euroatlantinės darbotvarkės įgyvendinimas, kartu – aktyvi veikla, stiprinant Lietuvos teritorinį, energetinį ir technologinį saugumą, maksimaliai išnaudojant tarptautinių organizacijų galimybes, konstruktyvūs santykiai su kaimynais, grįsti abipuse pagarba ir abipuse nauda“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Visame metiniame pranešime užsienio politikai buvo skirtos trys pastraipos.  

Visą D.Grybauskaitės metinį pranešimą galite rasti čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min