Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Meno paieška naktiniame Kaune

Meno paieška naktiniame Kaune
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Meno paieška naktiniame Kaune
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Projekto „Dingę“ autorė, tekstilininkė I.Likšaitė neabejinga tam, kas vyksta mieste. Autorės nuotrauka Jau du savaitgalius vėlyvą metą laikinosios sostinės gatvėmis rieda neįprastas autobusas. Jo keleiviai – netradicinio Kauno bienalės „Textile“ projekto „Draugiška zona“ menininkai, kurie pasirengę parodyti kitokį miestą.

Dar šių metų pradžioje prasidėjęs Kauno bienalės renginys sulaukė išskirtinio susidomėjimo, tad vietoj žadėto vienintelio reido rengėjai buvo priversti keisti tvarkaraštį.

Ieškantieji draugiškumo

Susitikimo laikas – dešimta valanda vakaro. Vieta – senamiestyje, prie Birštono gatvėje ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankryžoje esančio „Katos“ grupės reklaminio lauko vaizdo ekrano. Nors metas vėlyvas, prie autobuso sutartu laiku susirinko entuziastingai nusiteikęs beveik vien jaunimas. Dargana šiek tiek gadino nuotaiką. Ne vienas, matyt, mintyse pagalvojo, kad daug smagiau būtų sėdėti namuose, užuot sukus ratus autobusu po Kauną. Tačiau nė vienas dalyvis nesitraukė, sėdo į „Draugiškos zonos“ autobusą, kuriame netrukus visų laukė malonios staigmenos.

Autobusas riedėjo į tris Kauno vietas, kur įrengti reklaminiai lauko vaizdo ekranai. Jų mieste tėra tik trys. Pirmasis, kur ir prasidėjo ekskursija, kitas – vos tik įvažiavus į Kauną, prie Savanorių gatvėje esančio prekybos centro „Savas“ pastato, dar kitas – Draugystės gatvėje priešais „Maximą“.

Kol vyko ekskursija, dvi valandas lauko vaizdo reklamos ekranuose specialiai buvo paleisti suktis septynių menininkų sukurti vaizdo klipai. Taip projekto „Draugiška zona“ sumanytojai siekė sukelti miestiečių susidomėjimą, kas vyksta čia ir aplink.

Kauno bienalės „Textile“ partnerė menotyrininkė Virginija Vitkienė ėmėsi ekskursijos vadovės vaidmens. Be kita ko, ji teigė, kad daug kas vyksta iš inercijos ir abejingumo. Menotyrininkės nuomone, menininkų (ne)veikla viešosiose erdvėse yra šiuolaikinės meno mokymo sistemos padarinys. „Gaila, bet meno mokyklos neugdo gebėjimo įsitraukti į viešąjį gyvenimą ir neskatina menininko ir visuomenės dialogo, todėl daugelis jaunų žmonių, palikę meno mokyklas, nusisuka nuo meno“, – sakė ji.

Dalyvavo silikono lėlės

„Draugiškos zonos“ reklaminiame lankstinuke nurodyta, kad buvo sukurti trys projektai, kurių autoriai – septyni menininkai.

Tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė (talkino režisierius Aleksas Gailieša ir operatorius Audrius Lašas) pristatė kūrinį „Aš myliu“, kurį sudaro aštuoni 15 sekundžių trukmės eksperimentinės animacijos filmukai „Aš noriu“, "Aš tikiu“, „Aš myliu“, „Aš galiu“, „Mes norime“, „Mes tikime“, „Mes mylime“, „Mes galime“. Šis filmukas rodomas reklaminiame ekrane, esančiame ant prekybos centro „Savas“. Autorė nestokojo šmaikštumo, linksmai pasakodama apie stipriausius jausmus ir didžiąsias dorybes – meilę, viltį, tikėjimą.

Silikono lėlių teatro kūrėjai vilniečiai Auksė Petrulienė ir Darius Petrulis susuko seriją filmukų „Užtvenk pyktį – gamink elektrą“. Pasak jų, Kaunas yra hidroelektrinės miestas. Tad kauniečiai turi unikalią alternatyvą – draugiškumą, neišsemiamą energijos šaltinį, paversti Simpatijos jėgaine. Vilniečių sukurtos silikono lėlės moko transformuoti pyktį į elektrą. Šis klipas rodomas Draugystės gatvėje esančiame stende.

Kur dingo bohema?

Unikali ekskursija baigėsi ten, kur ir prasidėjo. Birštono gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankryžoje esančiame stende vis dar buvo rodomas jaunos tekstilininkės kaunietės Ingos Likšaitės (autorė vienintelė dalyvavo ekskursijoje iš septynių projekto autorių) ir austrų animatorės Claudios Rohrmoser vaizdo klipas „Dingę“. Šis kūrinys sukurtas pagal poeto Gintaro Patacko eilėraštį „Myriop išėjusi bohema“.

„Kur jūs, nerūpestinga bohema, / Linksma švaistūnų ir kvatoklių šutvė?“ – šios poeto eilutės tapo projekto moto.

„Kuo toliau, tuo kritiškiau žvelgiu į tai, kaip Kauno viešos erdvės tampa tarsi privačios. Tam tikslui labai tiko G.Patacko poezija – autorius jautriai sieja praeitį ir dabartį“, – teigė tekstilininkė I.Likšaitė. Nors eilėraštis sukurtas dar anais laikais, jis skamba taip, lyg būtų skirtas šių dienų bohemos palikuonims.

Unikali meno paieškos ekskursija, trukusi dvi valandas, prabėgo neįtikėtinai greitai. Net ir skeptikai sakė, kad buvo prasmės pasivažinėti po naktinį Kauną – pamatė kitokį miestą. O viena projekto autorių, buvusi Kauno dramos teatro vadovė Ina Pukelytė patikino, kad kauniečiai užsikrėtė draugiškumo bacila, vadinasi, bus projekto tęsinys.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min