Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Merai pritaria tiesioginiams rinkimams

Ričardas Malinauskas
Redo Vilimo/BFL nuotr. / Ričardas Malinauskas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Savivaldybių merai remia planus įvesti tiesioginius mero rinkimus ir naikinti apskritis, vietoj jų šalį padalinant į regionus.

Tai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Ričardas Malinauskas.

Pasak Druskininkų mero socialdemokrato R.Malinausko, jei ateityje merai būtų renkami tiesiogiai, jiems turėtų būti skiriamos reikšmingos funkcijos – jie neturėtų tapti „klounais“.

„Mes visada pasisakėme už tiesioginius mero rinkimus. Be abejo, pirmas dalykas – kalbėti apie mero funkcijas. Jei jos bus labai ribotos arba jos bus tik atstovauti savivaldybei ir tik vadovauti posėdžiui, tai bus ne meras, o klounas. Tai mes pasisakom už stiprų merą su įgaliojimais ir atsakomybe už jo priimtus sprendimus“, – po susitikimo su vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu kalbėjo LSA prezidentas.

Vyriausybės programos projekte numatyta išplėsti savivaldybių funkcijas, taip pat iki 2011 metų įgyvendinti tiesioginius merų rinkimus. Tiesioginius rinkimus buvo bandyta įteisinti jau praėjusios kadencijos Seime, tačiau nesėkmingai. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybos.

R. Malinausko teigimu, jo kolegos kituose miestuose taip pat sutinka su planais per kelerius metus panaikinti apskritis, o dalį jų funkcijų perduoti savivaldybėms.

„Mes ne tik pritariame (apskričių naikinimui – BNS), mes inicijavome tai ir prieš keletą metų. Šioje vietoje nuomonės visiškai neišsiskiria, kad tikrai apskritys, kokios yra šiandien, yra nereikalingos, ir apskričių dabartines funkcijas be didelių problemų galima būtų perduoti savivaldybėms, vyriausybės atstovams, ministerijoms“, – tikino R. Malinauskas.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia pasiūlymus, kurios apskričių priežiūros funkcijos galėtų būti perduotos savivaldybėms ar kitoms valstybės institucijoms, o kurios – panaikintos. Ministerija, pasak ministro R. Palaičio, norėjo išgirsti savivaldybių merų nuomonę ir šiuo klausimu.

Apskričių reforma bus vykdoma kelerius metus. Pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10 apskričių. Pasak Vyriausybės, po apskričių reformos turėtų likti 2–4 regionai.

Dar prieš suformuodami Vyriausybę valdančių partijų atstovai svarstė, kad Lietuvoje galėtų būti keturi regionai: Aukštaitija ir Dzūkija taptų vienu regionu, Kaunas ir Suvalkija – kitu, o Šiauliai, Žemaitija, Klaipėda ir Tauragė – trečiu. Svarstyta, kad dar vienas regionas galėtų būti Vilnius.

Šie regionai kiekvienas atskirai galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min