Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Merdinčios alėjos neketina palaidoti

Laisvės alėja
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Laisvės alėja
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaip į merdinčią ir ryškesnių atsigavimo požymių pastaruoju metu nerodančią Laisvės alėją grąžinti gyvastį? Miesto valdžia ir iniciatyvūs verslininkai tvirtina – atgaivinti šią miesto arteriją įmanoma, tik reikia gerų idėjų, kryptingo darbo ir protingų sprendimų.

Prieš trejus metus Kauno centre duris atvėrus prekybos gigantui „Akropoliui“ ir taip ne pačius geriausius laikus išgyvenusi Laisvės alėja gavo dar vieną skaudų smūgį. Dienos metu besidžiaugianti studentų ir miesto centre reikalus tvarkančių kauniečių gausa pusantro kilometro ilgio centrinė miesto gatvė vakarais tampa panaši į gūdų provincijos užkampį.

Svarbiausia žinoti priežastis

Pasak centro gyventojų, įvairių sričių specialistų ir kultūros atstovų, norint išsiaiškinti, kaip atgaivinti Laisvės alėją, visų pirma reikėtų įvardyti merdėjimo priežastis. Pasak pačiame miesto centre gyvenančio Kauno valstybinio dramos teatro vadovo Egidijaus Stanciko, centrinė laikinosios sostinės gatvė vos alsuoja ne tik dėl miesto politikų neveiksnumo, tačiau ir dėl pačių kauniečių įpročio laisvalaikį leisti namuose.

Laisvės alėjos rekonstrukcija bus vykdoma penkiais etapais. 70 mln. Lt kainuosiančius darbus tikimasi pradėti jau šįmet, o baigti per 3–4 metus.

„Problema yra dviguba. Miesto valdžios vyrai, būdami skirtingose partijose, nesivienija ir nepadaro Laisvės alėjos gaivinimo klausimo prioritetinio. Antra, mūsų visuomenė yra labai sėsli. Miestiečiai neturi restoranų ir kavinių kultūros. Taupydami pinigus, draugus kviečiame į namus ir geriausiu atveju tik trumpam išeiname pasivaikščioti po Laisvės alėją. Ir net eidami ją patys kritikuojame, bet nieko nedarome“, – kalbėjo neseniai susibūrusios Laisvės alėjos bendruomenės narys.

E.Stancikas pateikė pavyzdį, kaip miesto centre veikiantys restoranai galėtų pritraukti taupyti linkusius miestiečius. Anot teatro vadovo, restoranas „Miesto sodas“, neseniai savo meniu kainas grąžinęs į 2005 metų lygį, sulaukė lankytojų antplūdžio.

Lemia ir kainos

Neseniai įsikūrusios Laisvės alėjos bendruomenės, kurią sudaro verslininkai bei kultūros atstovai, nariai miesto vadovams pateikė siūlymų, kaip gaivinti centrinę miesto gatvę. Pasak E.Stanciko, politikams pasiūlyta savo nuosavybės neprižiūrintiems verslininkams taikyti didesnius mokesčius, o pastatus bei aplinką puoselėjantiems – atvirkščiai. Bendruomenė žada nuo balandžio vidurio alėjoje nuolat rengti kultūrinius renginius, kurie žmones skatins laiką leisti miesto centre.

Paklaustas, ar Laisvės alėja kada nors įveiks „Akropolį“, E.Stancikas šyptelėjo: „Jei bandys dubliuoti, tai tikrai neįveiks. Turi būti sukurta unikali alternatyva, kad žmogus žinotų, jog tik Laisvės alėjoje ras būtent tai. O „Akropolis“ yra „Akropolis“. Laisvės alėja turi būti ne komercinio, o kultūrinio pobūdžio bei kauniečio orumo patvirtinimo erdvė.“

Laisvės alėja – miesto veidrodis

Architektas ir aktyvus Kauno visuomenininkas Audrys Karalius įsitikinęs: Laisvės alėją reikia sukurti iš naujo po, anot pašnekovo, branduolinės „Akropolio“ bombos. „Pagrindinė bėda, kad apie Laisvės alėją tik kalbama, o ne dirbama. Suprantama, diskusijos irgi reikalingos, bet tik tuomet, jei iš diskusijų grūdo bus auginamas projektų medis, o vėliau pasirūpinta, kad ant jo sunoktų tikri, vertingi vaisiai, – vaizdingai kalbėjo A.Karalius. – Kol kas, deja, Laisvės alėja mirksta plepaluose ir kiekvienam į ją užsukusiam byloja apie idėjų ir bendradarbiavimo stoką mieste. Apie šiandieninius miestiečius – taip pat. Laisvės alėja yra sąžiningas miesto veidrodis ir šiandien jis atspindi, kad išpažįstančių meilę „Akropoliui“ Kaune yra žymiai daugiau nei meilę Laisvės alėjai. Kita vertus, spėju, kad likę Laisvės alėjoje nėra pilkų beveidžių kūnelių minia, besiilginti „išėjusių“ parduotuvių. Jie – įvairesni, labiau nepriklausomi, labiau asmenybės. Labiau kauniečiai.“

Architekto nuomone, Laisvės alėją reikia padalyti į skirtingas erdves, kuriose kiekvienas rastų artimą aplinką bei atmosferą. „Svarbiausia – sutikti bendraminčių. Turėti savo vietų, kur tvyro tam tikra kultūra ir santykiai, kur kaina atitinka vertę ir interjeras bei vietos paskirtis nekaitaliojama kas pusmetį“, – teigė A.Karalius.

Žlugdo ydingos taisyklės

Vienos iš populiariausių Kauno pasilinksminimų vietos – baro „Pop Star Bar“ – atstovai tvirtina, jog Laisvės alėją dusina ydingos miesto politikų nustatytos taisyklės. „Pagrindinė Laisvės alėjos mirties priežastis yra ne apšvietimas, mašinų statymas ar klientų nemokumas. Tikroji priežastis – amžinas noras viską drausti. Laisvės alėjoje galioja tokios pat triukšmo normos kaip visame mieste, kurios nuolat griežtinamos. Tas pats dėl alkoholio licencijų išdavimo, – akcentavo „Pop Star Bar“ rinkodaros bei programos vadovas Laurynas Lisauskas. – Istoriškai susiklostė, jog daugelyje Laisvės alėjos pastatų gyvena žmonės. Jei nori gauti alkoholio licenciją – turi gauti daugumos namo gyventojų sutikimą. Gyventojai dažnai vengia turėti kaimyną, kuris gali tapti triukšmo šaltiniu ar nepageidaujamu laiku ir vietoje paskleisti kepsnių kvapą per greta miegamojo lango įtaisytą vėdinimo sistemą. Taip pat kavinei, barui ar restoranui keliant bent menkiausią triukšmą, pagal galiojančius įstatymus labai gretai gali būti apribota ar atimta teisė prekiauti alkoholiu.“

Anot L.Lisausko, šių dviejų netobulų įstatymų aktų visiškai užtenka, kad centrinė miesto gatvė merdėtų. Vienas baro vadovų akcentavo, jog reikėtų tik Laisvės alėją paskelbti pramogų zona, šiek tiek truputį atleisti vadžias dėl triukšmo bei supaprastinti licencijų išdavimo tvarką. „Laisvės alėja niekada nebus gyva, kol nuo 18 valandos pagal galiojantį įstatymą nebus galima viršyti juokingai mažos leistinos garso normos“, – pabrėžė L.Lisauskas.

Laukia rekonstrukcijos

Kauno meras Andrius Kupčinskas priminė, jog miesto savivaldybė praėjusiais metais pakeitė Laisvės alėjos šviestuvus bei atnaujino suoliukus. Be to, pasak mero, savivaldybės samdyti architektai jau beveik baigė rengti alėjos rekonstrukcijos techninį projektą.

„Kitą savaitę važiuosiu į sostinę ir ministerijose ieškosiu finansinės paramos. Norisi kuo greičiau pradėti. Nes pradėjus, viskas įsivažiuoja ir daug lengviau einasi. Čia panašiai, kaip ir su arenos statybomis. Žinoma, viena valdžia nieko nepadarys, jeigu nebus daugiau entuziastų, kurie palaikys idėjas ir darbus“, – teigė meras.

Laisvės alėjos rekonstrukcija bus vykdoma penkiais etapais. 70 mln. Lt kainuosiančius darbus tikimasi pradėti jau šįmet, o baigti per 3–4 metus. „Viskas priklausys nuo finansavimo. Preliminari kalba eina apie 2–3 mln. pradžiai. Aišku, Laisvės alėjai tai tik lašas jūroje, tačiau prasidėjus darbams bus kur kas paprasčiau prašyti pinigų didesnei rekonstrukcijos daliai“, – aiškino meras.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min