Kada politikai susitars dėl komisijos ateities ir apskritai, ar pavyks tai padaryti, vis dar neaišku. Pagal vieną siūlymą OVPKK turėtų būti performuota ir išlaikyti dabartinį komisijos statusą, pagal kitą – naujai atgimti pakomitečiu. Pastarąjį variantą aktyviai propaguoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), rašo „Lietuvos žinios“.
„Visi siūlymai pateikti, Seimui liks tik apsispręsti“, – sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas ir vylėsi, kad pavasario sesijoje projektai bus bent pradėti svarstyti.
OVPKK pertvarkos metmenys ir atitinkamų Seimo statuto pataisų projektas, kuriuos parengė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Stasio Šedbaro vadovaujama darbo grupė, Seimo valdybą pasiekė praėjusiųjų metų pabaigoje.
Darbo grupės siūlymu operatyvinės veiklos parlamentinė kontrolė toliau turėtų būti patikėta Seimo komisijai. Tačiau ši turėtų būti formuojama kitaip nei iki šiol. Projekto autorių nuomone, naujoji OVPKK turėtų būti nedidelė – iš penkių narių, turinčių viso parlamento ir specialiųjų tarnybų pasitikėjimą. Kiekvieno komisijos nario kandidatūra turėtų būti tvirtinama balsų dauguma, dėl jos turėtų sutarti tiek valdantieji, tiek opozicija.
„Jokios operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės šiuo metu nėra. De jure komisijos niekas nepanaikino, de facto ji visiškai neveiksni“, – teigė TTK vadovas S.Šedbaras.
Jo nuomone, OVPKK merdės, kol bus išspręstas jos statuso klausimas. S.Šedbaras mano, kad pasirinkti tinkamiausią modelį turėtų visas Seimas.
„Dėl savo projekto esu ramus, nes jis tikrai modernus ir patrauklus. Gal jis ir būtų priimtas“, – svarstė politikas.
TTK vadovo variantui pritaria ir OVPKK pirmininko pavaduotoja Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė.
„Bijau prognozuoti, norėčiau, kad procesas būtų greitesnis“, – paklausta apie naujovių „įdiegimo“ terminus, sakė politikė.
NSGK parengti teisės aktų projektai žvalgybų ir operatyvinės veiklos subjektų parlamentinę kontrolę siūlo pavesti iš šio komiteto narių sudarytam Saugumo ir gynybos pakomitečiui.
„Komitetas šiuo klausimu praktiškai rado konsensusą“, – sakė NSGK narys socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Nors jis dirbo minėtoje S.Šedbaro darbo grupėje, jos pateiktiems siūlymams teigė nepritariantis. G.Kirkilo žiniomis, daugumoje valstybių tokiais reikalais užsiima arba pakomitečiai, arba specialūs komitetai.
„Mūsų Seime komisijų lygis yra žemesnis nei komitetų“, – teigė politikas.
Socialdemokratas įsitikinęs, kad OVPKK klausimą valdantieji vilkina sąmoningai, nenorėdami prarasti informacijos, kurią gauna dabar, kai komisija yra „mirusi“. Panašios nuomonės laikosi ir kitas NSGK narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.
„Vyksta tylus projektų marinimas. Matyt, tokia politinė nuostata. Valdantieji, kurie informaciją gauna kitais kanalais, nenori, kad ją sužinotų ir kiti“, – spėjo jis.
Vienintelis kiek didesnį rezonansą sukėlęs OVPKK darbas – žurnalistų sekimo skandalo tyrimas. Vienintelis jo rezultatas – išvada, kad komisija „neturi dantų“. 2010 metų birželį tuometis OVPKK vadovas „krikščionis“ Aleksandras Sacharukas pareiškė paliekąs komisijos vadovo kėdę, jo norą Seimas palaimino po penkių mėnesių.
Šių metų kovą A.Sacharukas neteko teisės dirbti su slapta informacija. Leidimas buvo panaikintas atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento teikimą, grįstą Konstitucinio Teismo pernai spalį priimtu nutarimu, kad A.Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, nes parlamento posėdžiuose naudojosi kolegos Lino Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus.
Prieš kelias savaites A.Sacharukas iš NSGK, kuriame dirbo, pasiprašė perkeliamas į Ekonomikos komitetą. Tačiau jis ir toliau liko OVPKK nariu.
Politikas pripažino, kad jei ši komisija būtų veiksni, neturėdamas leidimo dirbti su slapta informacija, jis negalėtų joje dirbti. „Bet komisija jau seniai nieko neveikia“, – sakė A.Sacharukas.
