Lietuvos elektrinė Elektrėnuose turi nustatytą elektros kvotą – 1740 GWh, o už vieną kilovatvalandę jai mokama 38,08 centus. Vilniaus termofikacinės elektrinės kvota siekia tik 457 GWh, o kaina už kilovatvalandę – 23,88 centus.
Sostinės mero Artūro Zuoko siūlymu, Vilniaus termofikacinei elektrinei kvotą padidinus iki 962 GWh ir mokant tokią pat kainą, kaip Lietuvos elektrinei, šilumos kaina vilniečiams galėtų mažėti 6 ct/kWh, arba 23 proc.
Užkliuvo A.Sekmoko komentarai
Pasiūlymas buvo pateiktas Energetikos ministerijai, tačiau praėjus daugiau nei savaitei miesto savivaldybė teigia jokio atsakymo nesulaukusi, o pirmieji energetikos ministro Arvydo Sekmoko komentarai esą buvo „gana keisti ir klaidinantys visuomenę“.
„Mes norime labai aiškiai pasakyti, kad kvotų perskirstymas neturi jokios įtakos elektros kainai. Atvirkščiai – turint omeny, kad Lietuvos elektrinei neužtenka aplinkos taršos leidimų (ATL), ji juos perka ir per metus tam išleidžia apie 26 mln. Lt. „Vilniaus energijai“ to nereikia, ji turi ATL per daug. Todėl perskirsčius kvotas energetikos ministras net galėtų mažinti elektros kainas“, – tvirtino A.Zuokas.
Be to, mero teigimu, Vilniaus termofikacinė elektrinė tam pačiam elektros kiekiui pagaminti sunaudoja mažiau dujų, negu Lietuvos elektrinė. Taip pat A.Zuokas pabrėžė, kad „Vilniaus energija“ negautų didesnio pelno, gamindama daugiau elektros energijos, nes pagal įstatymus jos pelnas priklauso tik nuo turto, kuris naudojamas šilumai gaminti.
Sudarė darbo grupę
Tuo tarpu energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis „15min“ sakė, kad ministerija kartu su šilumos tiekėjais sudarė darbo grupę, kuri svarstys esminę pertvarką šilumos ūkyje.
„Tarsimės, kaip sumažinti šilumos sąskaitas jau šį šildymo sezoną ir dėl tolimesnių ilgalaikių veiksmų. Tai turės paliesti visus šilumos vartotojus, o ne vieno miesto gyventojus“, – sakė K.Jauniškis.
Energetikos ministerijos atstovas pabrėžė, kad valstybė stengsis padėti, tačiau šilumos ūkis priklauso savivaldybėms. „Esant tai pačiai reguliavimo aplinkai, tiems patiems įstatymas, vienos savivaldybės sugebėjo tiekti šilumą gyventojams po 17 ct/kWh, o kitos – net du kartus brangiau. Tai rodo, kad ne visos savivaldybės sugeba arba nori efektyviai tvarkyti šilumos ūkį, kad gyventojai būtų patenkinti“, – teigė K.Jauniškis.
Šių metų rugpjūtį mažiausiai už šilumos energiją mokėjo Elektrėnų (16 ct/kWh) ir Molėtų (17 ct/kWh) gyventojai, brangiausiai – prieniškiai (33,45 ct/kWh). „Vilniaus energijos“ tiekiama šiluma kainavo apie 26 ct/kWh.
