Šias savybes vardino tie „Pajūrio naujienų“ skaitytojai, kurie „Metų žmogumi 2013“ išrinko rajono „Bočių“ bendrijos pirmininkę 55-erių Jovitą Valužienę.
Sužinojusi, jog išrinkta „Metų žmogumi 2013“, Jovita Valužienė neslėpė susijaudinimo, tuo pačiu – ir džiugesio. „Aš žinau – žmonės mane myli. O aš jiems – irgi reikalinga“, - štai kas, prisipažino „Bočių“ bendrijos pirmininkė, ją skatina dirbti ir veikti dėl kitų.
Gegužę bus treji metai, kai J.Valužienė vadovauja rajono senjorus vienijančiai „Bočių“ bendrijai. Ją, tarp kitko, susiranda ir kitų miestų – Klaipėdos, Palangos, Plungės – senjorai: sužinoję apie aktyvią, nuoseklią kretingiškių senjorų veiklą, jie nori būti būtent šios bendrijos nariais.
„Per pastaruosius trejus metus „Bočių“ bendrija išaugo – vienijame 260 narių, dar beveik dvi dešimtys senjorų yra pareiškusios norą stoti į mūsų organizaciją. Aš nežinau, ar pasibaigus trejų metų kadencijai bendrijos nariai vėl mane išrinks – tai jų valioje, kuriai aš paklusau, kai prieš tuos kelerius metus, mūsų bendrijoje kilus sąmyšiui ir jai pradėjus skaldytis, žmonės mane išrinko pirmininke. Bendrija buvo subrendusi pokyčiams, kurie išėjo į gera – šiandien „Bočiai“ yra vieninga, atitinkanti visų jos narių poreikius organizacija, nestovinti vietoje ir turinti savo ateities viziją“, - kalbėjo J.Valužienė.
Jai vadovaujant „Bočių“ bendrijai, buvo suburtas mišrus vokalinis ansamblis „Žemyna“, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Rangė“. Rengiami šaškių konkursai, popietės su anūkais, vakaronės, išvykos, o žygis dviračiais, tikisi pirmininkė, irgi taps gražia bendrijos tradicija. J.Valužienė jau kuria planus, kaip įgyvendinti dar vieną idėją – sukviesti bendrijos narius į šeimynėlių šventę, kurioje savo gebėjimus atskleistų ir pabendrautų visi – senjorai, jų vaikai ir anūkai. O kadangi bendrijoje yra nemažai artistiškų žmonių, pirmininkė svarsto galimybę suradus režisierių suburti dramos būrelį.
„Ir būdama bendrijos narė, ir jai vadovaudama, patyriau – žmonėms reikia veiklos, dėmesio ir bendrystės. Bendrija mums – tarsi dar viena šeima, kurioje vienas kitą surandame pagal pomėgius ar interesus. Mano pareiga – išklausyti, išgirsti kiekvieno nuomonę. Tai mane įpareigoja. Man svarbu, kad žmonės būtų laimingi ir patenkinti: iki širdies gelmių sujaudina, kai žmogus prisipažįsta – tai pirmąkart gyvenime jį kažkas su gimtadieniu pasveikino, tai, pasirodo, per visą savo gyvenimą Vilniuje nėra buvęs. Kai žmogui suteiki laimės, visai kitą prasmę įgyja ir visuomeninė veikla - jai reikia atiduoti visą save“, - bendrijos reikalingumą pagrindė J.Valužienė.
Ji, galima sakyti, visą gyvenimą gyveno Kretingoje, tad gerai pažįsta vietos žmones. Kilusi iš Ankštakių kaimo, augusi gausioje šeimoje, būdama 15 metų išėjo iš namų. Moteris prisipažįsta – gyvenimas privertė išmokti savarankiškumo, teko patirti ir našlės dalią. Šiandien ji džiaugiasi savo šeima, kuri ją palaiko visuose darbuose. Užauginusi dvi dukteris ir sūnų, jau džiaugiasi turinti keturis anūkus.
