Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Michailas Pustobajevas: atsakymų Sausio 13-osios byloje reikia reikalauti iš Michailo Gorbačiovo

Michailas Gorbačiovas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Michailas Gorbačiovas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sausio 13-osios byloje ypač svarbūs būtų buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo parodymai, sako buvęs sovietų karinių pajėgų majoras Michailas Pustobajevas.

„Jeigu pavyktų iškviesti M.Gorbačiovą, tai būtų didelis efektas, jis apie tai tikrai ką nors papasakotų“, – interviu BNS sakė M.Pustobajevas, parašęs knygą apie Lietuvos kovą už laisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir 1991 metais.

Knygos „Agresijos kronika“ autorius M.Pustobajevas sakė, kad austrų paleistas į laisvę Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo „tik lankininkas“ įvykių metu, o davusių įsakymą veikiausiai teisti jau nepavyks.

„Tokius dalykus turėtų vertinti teismas arba istorija, tačiau teismo laikas jau iš esmės yra prarastas. Tai reikėjo daryti iš karto“, – svarstė M.Pustobajevas, iš kariuomenės atleistas už „garbingo sovietų karininko vardo diskreditavimą“.

„Garbingą vardą“ M.Pustobajevas prarado 1991 metų pradžioje, kai išreiškė savo priešišką poziciją dėl karinės jėgos naudojimo Vilniuje.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Lietuva televizijos bokštą tuomet šturmavusio būrio „Alfa“ vadovą M.Golovatovą įtaria karo nusikaltimais. Pagal Lietuvos išduotą arešto orderį, Rusijos pilietis praeitą savaitę trumpam buvo sulaikytas Austrijos sostinėje Vienoje, bet nepraėjus nė parai jis buvo paleistas. Lietuva griežtai pasmerkė tokį Austrijos žingsnį.

Lietuva šiemet kreipėsi į Rusiją su prašymu apklausti byloje M.Gorbačiovą, bet atsakymo negavo.

Pskove tarnavęs M. Pustobajevas Lietuvą pirmą kartą aplankė 1991 metų pavasarį. Po Vilniaus įvykių tuometinis majoras karinei vadovybei grąžino per tarnybos metus gautus apdovanojimus ir pareikalavo, kad maršalas Dmitrijus Jazovas atsistatydintų, kad į Konstituciją būtų įrašytas straipsnis, draudžiantis naudoti armiją prieš civilius gyventojus.

M.Pustobajevas teigia rašęs ne Lietuvos istoriją, o norėjęs parodyti, kaip į Lietuvą atėjo ir kaip iš jos išėjo svetima jėga.

Paklaustas, kodėl 1991 metais būdamas karininkas perėjo į kitą barikadų pusę, M.Pustobajevas yra sakęs, kad duotas įsakymas buvo nukreiptas prieš liaudį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min