Pastaruosius metus valdžios planai atgaivinti laivininkystę Nerimi bliūkšta it muilo burbulas. Vilniaus savivaldybės ketinimai įrengti uostą ir prieplaukas mirga tik popieriuose, o nuo praėjusių metų Nerį, kaip valstybinės reikšmės upę, prižiūrinti Susisiekimo ministerijai pavaldi Vidaus vandens kelių direkcija sako, kad pagrindinis tikslas šiuo metu ne ką nors atgaivinti, o apskritai išsaugoti Nemuną ir Nerį.
„Situacija yra labai bloga“
„Situacija yra labai bloga. Dabar reikia daugiau dėmesio skirti tam, kad neišnyktume, mat ekonominis sunkmetis koreguoja planus taip, kad kasmet gauname vis mažiau pinigų upių priežiūrai“, – sakė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas. Jo tvirtinimu, pernai įstaigos biudžetas buvo 9 mln. Lt, šiemet 4,5 mln., o kitais metais jį dar norima sumažinti iki 2 mln. Lt. „Pusę milijono atiduosime mokesčiams, už naudojimąsi valstybiniu turtu, tai mūsų veiklai iš viso nieko neliks, – guodėsi G.Labanauskas. – Dabar žengiame taip sparčiai atgal, kad tam, jog po krizės vėl pasiektume tokį lygį, kokį turime dabar, prireiks 5–6 metų.“
Pašnekovas labiausiai nerimavo dėl to, kad nebus iš ko upių valyti ir jos bus užneštos sąnašomis.
„Pinigų nėra, o upė juk tėkmės nesustabdo. Nuolat plukdomos sąnašos, nevalant sumažės upių gyliai, tad jos iš viso nebebus tinkamos laivininkystei“, – prognozavo G.Labanauskas.
„Nors laivininkystė nėra smarkiai išplėtota, ji vis dėlto egzistuoja. Būtų gaila ją užleisti“, – teigė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius G.Labanauskas. Paklaustas, ar privačios lėšos padėtų išsaugoti upės vagą, G.Labanauskas buvo skeptiškas. „Visi dabar galvoja apie pajamų generavimą. Ne karo metai, kad žmonės viską pamirštų. Verslininkai vis tiek žiūri, kaip pritraukti pinigų, o upėse kol kas tai nėra labai perspektyvu“, – sakė jis.
Prieplaukos tik popieriuose
Vilniaus miesto savivaldybė, keletą metų bandžiusi įgyvendinti projektą ir pastatyti Neryje prieplaukų, priversta stabdyti savo planus. Koją kiša ne tik pinigų stygius, bet ir Aplinkos ministerijos sprendimai. „Po to, kai Aplinkos ministerija, argumentuodama tuo, kad išnyks kai kurios žuvų rūšys, neleido mums išvalyti upės ir statyti prieplaukų, buvome priversti nutraukti projektą ir grąžinti skirtus pinigus Europos Sąjungai (ES)“, – pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros projektų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Griniuvienė. Jos teigimu, savivaldybė vis tiek nepraranda vilties pastatyti prieplaukas ir kol kas nenuleidžia rankų. „Upė praeitais metais perėjo į Susisiekimo ministerijos rankas, gal ministerijos savo lygmenyje ras sprendimą ir leis statyti prieplaukas, atgaivinti Nerį, – vylėsi L.Griniuvienė. – Iki šių metų pabaigos turi būti paruošti detalieji planai. Pinigų, iš ko vykdyti darbus, nėra. Jei gausime leidimą, gal rašysime projektą ES, prašysime jų paramos.“
Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Henrikas Mackela nusiteikęs optimistiškai. „Gaivinti upę būtina. Jei yra sąlygos, kodėl jų neišnaudojus“, – sakė H.Mackela. Jo tvirtinimu, vandens transportas būtų ne tik pramoga, bet ir puiki alternatyva viešajam transportui.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Saulius Povilas Slankauskas įsitikinęs, kad Neris merdi dėl to, kad Lietuvoje dar nėra kultūros atsipalaiduoti prie upės.
Pažiūrėkite į Paryžių, Madridą ar Romą. Ten visas gyvenimas verda prie upės, Lietuvoje tokių tradicijų nėra.
„Pažiūrėkite į Paryžių, Madridą ar Romą. Ten visas gyvenimas verda prie upės, Lietuvoje tokių tradicijų nėra. Kadangi esame šiauriečiai, prireiks dar keleto metų, kol įsileisime tokias naujoves“, – sakė S.P.Slankauskas.
Paklausa yra
Viešosios įstaigos Vilniaus turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojos Jurgitos Stasaitytės tvirtinimu, į Vilnių atkeliaujantys turistai labai domisi pramogomis upėje: „Turistai nori ne tik su miesto architektūra, muziejais susipažinti, bet jie prašo ir atrakcijų.“
Prie Mindaugo tilto esančios kultūros prieplaukos „KultFlux“ vadovė Ūla Tornau tvirtino pastebinti, kad per prieplaukos dvejus veiklos metus vilniečiai ir miesto svečiai vis dažniau ateina prie upės. Tikimasi, kad jų apsilankys dar daugiau, nes prieš kelias savaites „KultFlux“ platformoje pradėjo veikti vyninė „In riva al Tappo d‘oro“.
Neseniai naktinius baidarių žygius pradėjusi rengti bendrovė „Vaiduokliai“ sako turinti užsakymų jau kelioms savaitėms į priekį. „Kol kas žygiai vyksta kartą per savaitę. Po 50 Lt žmogui kainuojantys bilietai išperkami visi“, – tikino bendrovės „Vaiduokliai“ direktorė Marta Zotikova.
Jau dvejus metus upe kursuoja ir motorlaivis „Ryga“. Jo savininkas ir bendrovės „Barta“ vadovas Leonas Benetis sako, kad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, keleivių sumažėjo. Tačiau jis nenuleidžia rankų ir sako turintis daugybę planų, kaip pritraukti keleivius. „Reikia parengti visą paslaugų komplektą, tada jis atsipirks“, – įsitikinęs verslininkas.
Nesilaiko taisyklių
L.Benetis sako, kad upėje telpa visi, tik kadangi laivininkystė dar gana nauja sritis, ne visi laikosi taisyklių. „Ši valstybinės reikšmės upė yra kaip autostrada kelyje. Čia negalima mėtyti šiukšlių, sudaryti kliūčių. Tačiau mažai kas tai supranta. „KultFlux“ neišsitraukia savo ričių iš upės, baidarės plaukioja nesilaikydamos saugaus atstumo ir pan. Žmones reikia mokyti“, – sakė L.Benetis.
Jis taip pat teigė, kad daugiau dėmesio pakrantėms turėtų skirti ir miesto savivaldybė. Pakilus upe Žirmūnų link nieko nesimato, visur krūmai. O ir pačiame miesto centre tarp cementinių krantinės blokų žaliuoja piktžolės.
Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas tikino, kad čia savo darbo tinkamai neatlieka savivaldybės nusamdyta bendrovė „Naujamiesčio būstas“, turinti prižiūrėti teritoriją. „Miesto centre piktžolės želti neturėtų“, – tikino jis.
Tuo metu savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Vaiva Daveikienė įsitikinusi, kad čia skonio reikalas. „Gal ir gerai, kai tie blokai apauga žole. Jie iš viso nelabai išvaizdūs, bet ką jau daryti, kad tokį palikimą turime“, – teigė ji.
