„Šiuo metu tokie koridoriai veikia Antakalnyje, Kalvarijų gatvėje ir kelyje į Vilniaus oro uostą. Netrukus jie pradės veikti ir Savanorių prospekte bei Pylimo-Vasario 16–osios gatvėse. 102 mln. Lt miestui kainavęs projektas dar nėra iki galo baigtas, bet, kiek girdėjome, žmonės skirtumą jaučia ir vertina teigiamai“, – sakė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius.
Pasak jo, „žaliuosiuose koridoriuose“ šviesoforai reguliuojami taip, kad iš ryto žalia šviesa gatvėse mašinų srautus vestų į centrą, o vakare – iš jo.
„Stebime transporto judėjimą ir, jei susidaro netikėtos spūstys, stengiamės jį sureguliuoti“, – pasakojo pašnekovas.
Anot „Susisiekimo paslaugų“ Eismo skyriaus viršininko Jevgenijaus Solovjovo, šviesoforų reguliavimo projektas startavo 2003 metais.
„Darėme daug tyrimų, analizavome, klausėme gyventojų nuomonės ir galiausiai nusprendėme, Teigiamų pokyčių Vilniaus eismo sistemoje nematome. Arba sistema dar netinkamai sureguliuota, arba ji nėra veiksminga, nes sostinė kaip duso, taip ir tebedūsta spūstyse, – sakė R.Gradauskas.kad reguliuojami šviesoforai yra optimaliausias variantas Vilniui“, – pasakojo J.Solovjovas.
Jo teigimu, ilgainiui visi miesto šviesoforai bus sujungti į vieną sistemą ir eismą reguliuoti bus galima dar efektyviau.
„Viadukų, žiedinių sankryžų ar aplinkkelių kas kelis mėnesius nestatysi, o sureguliuoti šviesoforus galima operatyviai“, – teigė J.Solovjovas.
Trūksta išbaigtumo
Šiai „žaliųjų koridorių“ sistemai netrūksta kritikos. Susisiekimo ministerijos specialistų teigimu, kituose didžiuosiuose miestuose ji nebus diegiama, nes kol kas sunku įvertinti jos poveikį.
Kol kas teigiamų pokyčių Vilniaus eismo sistemoje nematome. Arba sistema dar netinkamai sureguliuota, arba ji nėra veiksminga, nes sostinė kaip duso, taip ir tebedūsta spūstyse“, – įsitikinęs ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas.
Jo teigimu, veiksmingiausias priešnuodis spūstims – žiedinės sankryžos, vienpusis eismas ir pirmumo teisė, važiuojantiems tiesiai ir į dešinę.
„Vilniuje per daug šviesoforų, juos stato net žiedinėse sankryžose ir šviesoforai sukuria dar didesnes spūstis. Dėl miestų centruose statomų prekybos centrų kyla begalė spūsčių. Ozo gatvė kažkada buvo greituminė gatvė, o dabar, pristačius šviesoforų, tapo stovėjimo gatve“, – teigė R.Gradauskas.
Policija dvejoja
Vilniaus policijos „žalieji koridoriai“ nežavi, tačiau tikimasi, kad, kai projektas bus baigtas, teigiamas poveikis turėtų pasijusti.
„Nepasakyčiau, kad spūsčių sumažėjo. Galbūt visiškai sureguliavus sistemą, padėtis pagerės“, – teigė Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas. Pasak jo, mieste situaciją pakeistų daugiau žiedinių sankryžų ir požeminių perėjų.
„Vilnius nėra guminis, todėl galbūt reguliuojamų šviesoforų sprendimas čia yra racionaliausias. Norėtųsi, kad tie šviesoforai būtų reguliuojami efektyviau“, – pastebėjo M.Putrimas.
