Kauno piliavietėje yra įvykdyti pirmojo ir antrojo pilies atkūrimo etapo darbai. Po šio Kauno miesto tarybos sprendimo bus organizuojami projektavimo ir tyrinėjimo darbai, siekiant gauti paramą iš 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos.
Nors konkretūs architektūriniai sprendiniai bus detalizuoti rengiant techninį projektą, jau dabar sutariama, kad trečiojo pilies tvarkymo etapo metu bus atkuriamas pietvakarinis bokštas ir gynybinė siena. Dar vienas svarbus laukiantis darbas – Kauno pilies bastėjos patalpų atkūrimas.
Šiuo metu bastėjoje yra naudojama apie 50 kv. m ploto patalpų, tačiau trečiojo pilies tvarkymo etapo metu būtų galimybė atkurti dar 500 kv. m. ploto. Šiai nuomonei pritarė šią savaitę Kauno miesto savivaldybėje vykusioje diskusijoje dalyvavę visuomenės atstovai, architektai ir istorikai.
„Neseniai vykusioje diskusijoje dėl istorinės Kauno pilies ateities buvo sutarta organizuoti bendrą mokslinę konferenciją, pasikviečiant daug žymių istorikų, tarp kurių – ir specialistų iš Vokietijos, kur, tikėtina, nemažai išlikusios archyvinės medžiagos apie Kauno pilį“, – sakė A.Kupčinskas.
Pilies rekonstrukcijos projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys tegia, kad toliau rekonstruojant Kauno pilį, daugiau autentikos, nei dabar yra, atkurti nepavyks.
