Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Milijonai Kauno dirvoje sunkiai prigyja

Kauno LEZ išnaudota mažiau dešimtadalio teritorijos.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno LEZ išnaudota mažiau dešimtadalio teritorijos.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno kaip verslaus miesto įvaizdis greitai taps tik legenda: dosnūs investuotojai Kaune vis dažniau atsimuša į biurokratijos kliūtis, nerangius valdininkus ir įgeidžius žemės savininkus.

„Manęs, seno milijonieriaus, niekam nebereikia. Susidėsiu visą savo turtą į „Maximos“ maišelį ir mausiu iš čia velniop“, – niūriai juokavo vienas stambiausių Kauno verslininkų, „KG group“ verslo imperijos savininkas Tautvydas Barštys.

Kalbama, kad T.Barštys iškels didžiąją dalį savo verslo iš Kauno į kitus miestus. Verslininkas jau daugiau kaip 10 metų negauna leidimo plėsti „Kauno grūdų“ gamyklos H. ir O.Minkovskių gatvėje.

Plėtrą stabdo sudėtingos biurokratinės procedūros savivaldybėje, nors pats T.Barštys yra Kauno miesto tarybos narys, vilkinama parengti sklypo detaliuosius planus.

T.Barštys pripažįsta, kad biurokratija verslą varžo visoje šalyje, bet Kaune šios kliūtys ypač didelės. Verslininkas teigė, jog statydamas gamyklą Alytuje visus reikalingus leidimus gavo ir dokumentus susitvarkė per tris mėnesius. Kaune to padaryti nepavyksta jau maždaug 12 metų.

Jeigu Kauno valdininkai ir politikai būtų mikliau apsisukę, dar 2007 metais Kaunas būtų turėjęs moderniausią Centrinėje Europoje sporto kompleksą.

T.Barštys siūlė už 5 mln. Lt pastatyti krepšinio salę, iš miesto valdžios prašė tik žemės ploto. Tačiau jo surasti valdžia negalėjo. Ne tiek dėl nenoro, kiek dėl specifinės kaunietiškos priežasties: laikinojoje sostinėje rasti laisvą žemės plotą labai sunku, nors matyti daug apleistų sklypų. Į didelę dalį neužstatytų teritorijų pretenduoja grąžintinų žemių savininkai, arba, jas atgavę, užsiprašo nerealiai didelės kainos.

Ganosi ožkos

Kaunas nepriėmė ne tik 5 siūlomų milijonų, bet dar atstūmė ir ištiestą ranką su šimtais milijonų litų. Dar 2007 metais tuomečio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Keserausko iniciatyva buvo parengtas projektas pritraukti per 100 mln. Lt nenaudojamoje, apleistoje Kauno S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto Aleksote zonoje.

Maždaug 35 hektarų teritorijoje buvo suprojektuoti golfo laukai, futbolo stadionas, ledo arena ir kitų sporto šakų bei pramogų kompleksai.

Verslininkai jau buvo pasirengę pakratyti pinigines, tačiau mūru prieš stojo aviatoriai ir jais prisidengę politikai. Daugiausiai iš konservatorių, nors tuometis meras Andrius Kupčinskas buvo linkęs palaikyti projektą.

Šiuo metu jokių sporto kompleksų Aleksoto oro uosto teritorijoje nėra, jos nesutvarkė ir daug triukšmavę aviatoriai. Planuoti golfo laukai virto ožkų ir karvių ganyklomis.

Užtruko statybos

„Vičiūnų grupės“ savininkas Visvaldas Matijošaitis beveik 8 metus laukė, kol buvo rengiami sklypų detalieji planai parduotuvėms Šančiuose ir Šiaurės prospektuose. Tik pastaruoju metu reikalai pajudėjo į priekį.

Prarasta daug laiko, jau seniai galėjau įdarbinti kelis šimtus žmonių“, – apgailestavo V.Matijjošaitis.

Prieš keletą metų apsilankęs Pietų Amerikoje verslininkas sakė žymiai greičiau susitaręs dėl investicijų į prekybos verslą Brazilijoje, nei tai būtų pavykę Lietuvoje.

Ar galima tikėtis, kad verslininkai Kaune dabar lengviau kvėpuos? Juk V.Matijošaitis tapo bene įtakingiausiu miesto politiku, o meras –  liberalas.

Plėtrą stabdo savininkai

Kauno meras Rimantas Mikaitis tvirtino, jog šiuo metu yra nustatyta supaprastinta detaliųjų planų rengimo tvarka. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad verslo investicijos Kaune sunkiai skinasi kelią ne tik dėl valdininkų nerangumo ir korupcijos.

„Mus su sparčiai besivystančia Klaipėda, ypač uostamiesčio laisvąja ekonomine zona, lyginantieji užmiršta, jog Kaune yra apie 4 tūkst. laukiančių piliečių, turinčių teisių į atkuriamą žemės nuosavybę“, – priminė R.Mikaitis.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) šiuo metu yra patraukliausia artimosios pakaunės vieta plyno lauko investicijoms. Skausmingai gimusi beveik dešimtmetį trukusiose kovose su susigrąžintų žemių savininkais, zona iki šiol kenčia šios kovos pasekmes.

Aplinkinių sklypų savininkai už žemę reikalauja daug didesnės žemės kainos nei gali pasiūlyti valstybė. Šiuo metu verslo įmonės yra užėmusios 34 hektarus iš 534 hektarų viso Kauno LEZ ploto.

Naujausios, tebestatomos įmonės yra lietuviška vartų gamintoja „Ryterna“ ir suomių įmonė „Finnform“, prekiaujanti statybos izoliacinėmis medžiagomis.

Kauno LEZ atsigauna

Vytautas Petružis, Kauno LEZ direktorius:

„Krizės metu buvo jaučiamas sąstingis, bet dabar laisvoji ekonominė zona atsigauna. Šiuo metu veikia 5 įmonės, dar 4 kuriasi arba sudarytos sutartys jas įkurti.

Faktinės investicijos į Kauno LEZ siekia 166 mln. Lt, artimiausiu metu planuojama dar 252 mln. Lt investicijų.

LEZ šiuo metu yra 401 darbo vieta, artimiausiu metu bus sukurta dar 319 naujų darbo vietų.“

Nėra geros savireklamos

Vytautas Šileikis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius:

„Užsienio verslininkai  iš anksto nusiteikia, kad Kaunas ir visa Lietuva yra per maža, neįdomi rinka. Tačiau apsilankę mūsų šalyje sako, kad norėtų čia investuoti.

Tai rodo, jog Kaunas neturi tinkamos verslo investicijų reklamos strategijos. Verslui svrabūs tiesioginiai ryšiai: Kaunas yra susigiminiavęs su 26 užsienio miestais. Kodėl nepanaudojami šie ryšiai?

Kaunas yra geografinis Lietuvos centras, paskaičiuota, jo čia per valandą gali atvykti 1 mln. 200 tūkst. žmonių. Tai – potencialūs vartotojai, tačiau realiai Kaunas jų nesulaukia, juos „nusiurbia“ Vilnius ir kiti miestai. Jie nurungia Kauną todėl, kad vartotojams trūksta išsamios informacijos, kokias prekes, paslaugas jie gali gauti laikinojoje sostinėje.

Norėdami pritraukti užsienio investuotojus, kauniečiai turėtų plačiau paskleisti sėkmės istorijas, pristatyti sėkmingai įgyvendintus investicijų projektus.

Todėl būtina sukurti strategiją, kaip šiuos potencialius vartotojus paversti realiais. Investicijų traukai reikia nuoseklaus strateginio verslo plėtros plano. Tokių Kaune buvo sukurti net keli, jie nusėdo į valdininkų ir politikų stalčius.

Vietinio kapitalo investicijas labiausiai stabdo labai žemas verslininkų ir bendruomenės pasitikėjimo indeksas. O jį padidinti labai paprasta: įgyvendinti rinkiminius pažadus.

Dabartinė valdančioji koalicija turi galimybę pagyvinti investicijas Kaune, jeigu savo paskelbtą programą vykdys. Kaunui iš tiesų reikia pasitempti: iki šiol jam teko penktadalis pramonės sferoje pagaminto viso šalies produkto. Tačiau pastaruoju metu į priekį įsiveržė Vilnius.“

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min