Įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ar mokslinėms studijoms pirkti 2008 metais ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido apie 56 mln. litų. Pernai tam atseikėta 60 mln. litų. Šiemet planuojama panaudoti beveik 76 mln. litų.
Pasak dienraščio, Seimo Audito komitetas surinko duomenis, kiek ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos išleido pinigų pastaraisiais metais ir kiek planuoja skirti šiemet audito, teisinėms ir finansinėms paslaugoms, konsultacijoms, studijoms bei moksliniams tyrimams. Duomenys rodo, kad daugumos institucijų poreikis pirkti paslaugas „iš šalies“ didėja.
Daugiausia pinigų – 21,4 mln. litų – šiais metais minėtiems tikslams ketina skirti Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos. Pernai tam išleista keliasdešimčia tūkstančių litų mažiau. 18 mln. litų įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ir tyrimams norėtų atseikėti Finansų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos (pernai – 8,8 mln. litų).
Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms taip pat reikės nemažai pagalbos „iš šalies“. Šiemet už ją planuojama sumokėti 12,3 mln. litų (pernai išleista daugiau kaip 2 mln. litų mažiau). Ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos paslaugas bei studijas 2010 metais ketina pirkti už 7,4 mln. litų (pernai atseikėta 2,5 mln. litų.)
Mažiausiai lėšų įvairioms paslaugoms pirkti šiemet yra suplanavusi Krašto apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos – 323 tūkst. litų (pernai išleista 311 tūkst. litų.)
Užsienio reikalų ministerija už pasamdytų specialistų konsultacijas ir paslaugas pasirengusi sumokėti 790 tūkst. litų. Pernai ši suma buvo gerokai kuklesnė – 249 tūkst. litų. Teisingumo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos šiemet tam numačiusios 887 tūkst. litų (pernai išleista 934 tūkst. litų, užpernai – 1,6 mln. litų).
Vos kelios institucijos nuo 2008 metų nuosekliai mažino išlaidas įvairioms paslaugoms pirkti: Teisingumo ir Aplinkos ministerijos su joms pavaldžiomis įstaigomis. Šiemet tam Aplinkos ministerija numatė 1,2 mln. litų. Pernai šioms reikmėms buvo išleista 1,6 mln. litų, o 2008 metais – beveik 8,3 mln. litų. Sumažėjo ir Energetikos ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų poreikiai konsultacijoms „iš šalies“. Pernai tam skirta 6,3 mln. litų, šiemet planuojama 1,5 mln. litų.
Surinktus duomenis Seimo Audito komitetas svarstys šią savaitę. Į posėdį žadama kviestis premjerą Andrių Kubilių, ministerijų atstovus.
Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė jiems turės daug klausimų, mat nori išsiaiškinti, kokios apčiuopiamos naudos valstybei davė išleisti pinigai, ką veikia ministerijų darbuotojai, jei reikia samdyti specialistus iš privataus sektoriaus. „Visiškai nesuprantama, kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėti du kartus: tarnautojams ir samdomiems konsultantams. Tai reiškia, kad Vyriausybė nepajėgi per ministerijas įgyvendinti savo programos“, – įsitikinusi ji.
Iš minėtų duomenų, anot L.Graužinienės, taip pat matyti, kad solidžios sumos numatytos ne pirmo būtinumo darbams ir programoms.
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, poreikį pirkti įvairias paslaugas ir dėl to vis augančias išlaidas galima paaiškinti labai paprastai. Esą tai susiję su įvairiomis pertvarkomis. „Daugelį metų susisiekimo sektoriuje tvyrojo nusistovėjusi tvarka ir jokio poreikio ką nors tobulinti nebuvo. Natūralu, kad po aštuonerių metų socialdemokratų valdymo atėjusi dešiniųjų Vyriausybė kai kuriose srityse rado ką keisti“, – aiškino E.Masiulis.
Ministro teigimu, įvairių konsultacijų, mokslinių analizių reikia tam, kad pokyčiai nebūtų daromi diletantiškai. Pasak E.Masiulio, vien Susisiekimo ministerijos darbuotojų tam nepakanka, būtina samdyti ir kitus specialistus, pavyzdžiui, mokslininkus.
Finansų ministerija dienraštį informavo, kad lėšų poreikio padidėjimas daugiausia sietinas su išaugusiomis valstybės skolos administravimo sąnaudomis. Esą dėl pernai išleistų Vyriausybės obligacijų emisijos didėjo išlaidos tarptautinėms teisinėms konsultacijoms ir reitingų agentūroms. Kita nemaža išlaidų dalis susijusi su ministerijos, kaip Europos Sąjungos struktūrinės paramos vadovaujančios institucijos, funkcijomis.
