Nešina kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio pasirašytu laišku, Klaipėdos muzikinio teatro direktorė Audronė Žigaitytė–Nekrošienė nuskubėjo pas uostamiesčio merą Rimantą Taraškevičių. Laiške, pasak direktorės, ministras Klaipėdos vadovų prašo „rasti galimybę skirti žemės sklypą naujo Muzikinio teatro pastato statyboms“.
Mulkina ar neišmano?
„Mulkinimas arba neišmanymas, – taip šį kultūros ministro prašymą įvertino R.Taraškevičius. – Klaipėdos taryba savo poziciją išreiškė dar 2007–aisiais, kai naujo Muzikinio teatro pastato statybas įtraukė į Strateginį miesto plėtros planą. Tai ir yra mūsų įsipareigojimas skirti sklypą. Tik to neužtenka. Tą patį turėtų padaryti ir Vyriausybė, naują objektą įtraukdama į savo strateginius planus. Tik tada jam būtų skiriamas finansavimas.“ Meras taip pat pabrėžė, kad žemės sklypą gali skirti tik apskrities viršininkas Vyriausybės sprendimu. Kol tai nepadaryta, visos kalbos apie naujas statybas yra tuščios.
Kitą žingsnį turi žengti pati Kultūros ministerija. Ji gali teikti klausimą dėl teatro statybos svarstyti Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Šis ir priima sprendimą. Gavę garantijų galėtume žengti toliau. Paaiškino meras.
Anot R.Taraškevičiaus, procesas įstrigęs sostinėje – tarp Kultūros ministerijos ir Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto. Mat dar Kultūros ministerijai vadovaujant Jonui Jučui jam buvo įteikta Klaipėdos muzikinio teatro naujo pastato statybos galimybių studija. „Kitą žingsnį turi žengti pati Kultūros ministerija. Ji gali teikti klausimą dėl teatro statybos svarstyti Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Šis ir priima sprendimą. Gavę garantijų galėtume žengti toliau“, – paaiškino meras.
Taip ramino direktorę
Pats kultūros ministras R.Vilkaitis neturėjo galimybių LŽ pakomentuoti minėto laiško turinio. Pasak jo atstovo spaudai Mindaugo Valiukevičiaus, dokumentas, kuriuo Klaipėdos savivaldybės administracijoje mojavo A.Žigaitytė–Nekrošienė, skamba kiek kitaip. Esą jame parašyta, kad ministerija neprieštarautų, kad uostamiesčio savivaldybė, suderinusi su Vyriausybe, skirtų sklypą statyboms. „Savivaldybė nepavaldi ministerijai, todėl jai nurodinėti negalime, – teisinosi M.Valiukevičius. – Tačiau ministerija remia klaipėdiečių siekius turėti naują teatrą. Galiu tik patvirtinti, kad prieš gerą mėnesį A.Žigaitytė–Nekrošienė dažnai lankėsi ministerijoje ir labai audringai reiškėsi, šiek tiek trikdė darbą. Tad, galima sakyti, tas raštas atsirado kaip priemonė nuraminti teatro vadovę.“
Būtinai reikia naujo
Pati A.Žigaitytė–Nekrošienė įsitikinusi, kad Danės gatvėje esančio sovietmečiu statyto tuomečių kultūros namų pastato, kur dabar įsikūręs jos vadovaujamas teatras, rekonstruoti negalima. Esą čia būtų neįmanoma įrengti geros scenos. Todėl reikia statyti naują pastatą kitoje vietoje.
Kalbos apie naujo teatro statybas skamba keistai, mat Seimas sumažino finansavimą rekonstruojamam Klaipėdos dramos teatrui. Pasak šio teatro direktoriaus Gedimino Pranckūno, smengančiam pastatui rekonstruoti iš pradžių buvo skirta 3 mln. litų, tačiau neseniai finansavimas sumažintas perpus. „Jei būtume gavę visus žadėtus pinigus, šiemet jau būtume pradėję konkrečius remonto darbus“, – pabrėžė G.Pranckūnas. Anot jo, rekonstrukcijai užtrukus, užaugs nauja klaipėdiečių karta, kuri bus nemačiusi tikro teatro.
