„Aš manau, kad čia yra tęsinys to paties, ką mes matome jau keletą metų. Tai nėra jokia naujiena. Rusija modernizuoja, stiprina savo ginkluotąsias pajėgas aplink Baltijos valstybes ir Suomiją“, – BNS trečiadienį sakė R.Juknevičienė.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį pareiškė, kad Karaliaučiaus srityje Rusija dislokuoti balistines raketas „Iskander“, jeigu Jungtinės Valstijos įgyvendins savo planus kurti priešraketinės gynybos (PRG) sistemą Rytų Europoje.
Ministrė tokius pranešimus sieja su Rusijos taktika derybos dėl priešraketinės gynybos sistemos.
„Dėl “Iskander„ ir panašaus pobūdžio ginkluotės, akivaizdu, kad tai yra Rusijos bandymas stiprinti savo derybines pozicijas kalbantis dėl priešraketinės gynybos. Jungtinės Amerikos valstijos nuo pat pirmų dienų kvietė Rusiją bendradarbiauti. Rusija atsisakydavo bet kokio bendradarbiavimo, o paskui staiga pakeitė savo taktiką ir pradėjo reikalauti, kad PRG būtų bendra ir padalintų Europą į tam tikras teritorijas. (...) Pati Rusija supranta, kad tokie pasiūlymai NATO yra nepriimtini. Negali būti taip, kad NATO valstybių teritoriją nuo raketų gintų Rusija“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, toks pasiūlymas parodė, kad Rusija nenori „rimtai kalbėti apie rimtą bendradarbiavimą, o bando laimėti laiko ir kurti savo pajėgumus“.
Komentuodama paskelbtą JAV sprendimą sustabdyti savo įsipareigojimus Rusijai Įprastinės ginkluotės Europoje sutaryje (angl. Treaty on Conventional Armed Forces in Europe – CFE), R.Juknevičienė pažymėjo, kad tai – pačios Rusijos, pasitraukusios iš šios sutarties 2007 metų pabaigoje, kaltė. Tuo tarpu kitos CFE narės, anot jos, buvo geranoriškos ir kelis metus teikė Rusijai duomenis apie savo ginkluotę.
„Čia yra didelė Rusijos kaltė, kad ji taip elgiasi ir viena iš priežasčių, žinoma, yra Rusijos-Gruzijos karas ir tai, kad Rusija nenori prisiimti įsipareigojimų. Tai akivaizdu, kad tai yra labiausiai nutaikyta į tą situaciją, kokia yra susidariusi dabar Gruzijoje, kurs Rusija yra okupavusi dalį Gruzijos teritorijos. Tai yra Rusijos politikos pasekmė ir matysime, kaip bus toliau, kokie bus pokyčiai ateity“, – teigė R.Juknevičienė.
Didžiausią politinę valią sukurti ginkluotės kontrolės mechanizmus ministrė sakė matanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo tarpu analogiško noro š Rusijos pusės, jos nuomone, nesimato.
„Atvirkščiai, matau tai, kas vyksta ir prie mūsų sienų, matau ginkluotųjų pajėgų didinimą prie vakarinių Rusijos sienų ir tai kelia nemažą rūpestį. (...) Aš labai norėčiau, kad sveikas protas nugalėtų ir kad ginkluotės kontrolės mechanizmai pradėtų veikti, bet labai mažai turių vilčių stebėdama procesus Rusijoje. (...) Bet Lietuva yra suinteresuota, bent jau aš asmeniškai norėčiau, kad kokių nors didelių ginklavimosi varžybų mūsų regione, Europoje nebūtų“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos vadovė.
D.Medvedevas trečiadienį sakė, kad Ginkluotosioms pajėgoms nurodyta sukurti priemones, suteikiančias galimybę „prireikus naikinti PRG sistemos informacines ir valdymo priemones“.
„Jeigu šių priemonių nepakaks, Rusija šalies vakaruose ir pietuose dislokuos šiuolaikines smogiamosios ginkluotės sistemas, sudarančias galimybę atakuoti PRG sistemas Europoje. Vienas iš tokių žingsnių bus raketinio komplekso “Iskander„ dislokavimas Karaliaučiaus specialiajame rajone“, – aiškino Rusijos vadovas.
