Opozicijos atstovams kilo įtarimų, kad aplinkos ministro skyrimui įtakos turėjo stambių statybos bendrovių finansinė parama Tautos prisikėlimo partijai (TPP) per Seimo rinkimus. Dėkingi „prisikėliečiai“ už tai į ministro kėdę pasodino statybų bendrovės „Merko statyba“ generalinį direktorių G.Kazlauską. TPP per rinkimus solidžiomis sumomis parėmė su „Merko statyba“ susijusios statybos bendrovės, kurios dirba nuostolingai. Kokia tų pinigų kilmė? Kyla įtarimų, kad tai buvo paprasčiausias pinigų plovimas. Tokius skandalingus faktus praėjusį trečiadienį savo publikacijoje atskleidė „Lietuvos žinios“.
Galimos interpeliacijos iniciatorė – partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) frakcija Seime. Jos seniūnas Valentinas Mazuronis vakar išsiuntė kvietimus premjerui Andriui Kubiliui ir aplinkos ministrui G.Kazlauskui ateinantį antradienį (ar kitu patogiu laiku) dalyvauti frakcijos posėdyje ir paaiškinti įtartinus pastarojo karjeros vingius.
Įdomus vaizdas
Pasak V.Mazuronio, aplinkos ministro skyrimo procedūra išties pakankamai įdomi. Pirmiausia, TPP, šantažuodama koalicijos partnerius, į Aplinkos ministerijos vadovo postą atkakliai stūmė prieštaringai vertinamą dabartinį Klaipėdos apskrities viršininką Arūną Burkšą, tačiau vėliau, beveik per parą, ministru tapo G.Kazlauskas. „Neįsivaizduoju, kaip per tokį trumpą laiką prezidentas galėjo paprašyti ir gauti informacijos apie kandidatą iš specialiųjų tarnybų, nors ir aiškino, kad visus ministrus skyrė tik sulaukęs atitinkamų pažymų“, – stebėjosi V.Mazuronis. Pasak politiko, susiejus visus faktus – ministro skyrimą, finansinius TPP rėmėjus – iškyla gana įdomus vaizdas. „Tokia situacija turėtų sulaukti politinio tiek prezidento, tiek premjero vertinimo", – mano V.Mazuronis.
Jei „tvarkiečių“ netenkins A.Kubiliaus ir G.Kazlausko paaiškinimai,
ketinama inicijuoti ministrui interpeliaciją. Tikimasi, kad ją palaikys ne tik opozicijos frakcijos, bet ir kai kurie valdantieji. Kalbama, kad nemažai G.Kazlausko oponentų esama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje.
Dvejopi standartai
„Mes apskritai stebimės, kodėl šiuo atveju savo nuomonės nepasako prezidentas. Formuojant keturioliktąją Vyriausybę aplinkos ministro kandidatūrai šalies vadovas skyrė išskirtinį dėmesį. Dabar taikomi visai kitokie standartai“, – prezidentūros bei ministro pirmininko tyla stebėjosi buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Jis mano, kad į klausimus, susijusius su G.Kazlausku, turi atsakyti tie asmenys, kurie formavo penkioliktąją Vyriausybę. G.Kirkilas tikino, kad socialdemokratai palaikytų TT rengiamą interpeliaciją. „Pirmiausia prisidėsime vien todėl, kad niekas neatsako į klausimus", – sakė opozicijos lyderis.
Vakar Seime, per Vyriausybės valandą, „tvarkiečių“ frakcijos atstovas Petras Gražulis klausė G.Kazlausko, ar šis į ministro postą nebuvo paskirtas už savo buvusios bendrovės dosnumą TPP. „Ar tai nėra ministro portfelio kėdės pardavimas?" – teiravosi jis. Ministras atsakė: „Visas tas kalbas ir visą pateiktą informaciją žiniasklaidoje vertinu kaip sąmokslo teoriją. Aš ir mano įmonė nepirko jokių vietų.“ G.Kazlausko teigimu, su jo buvusia bendrove susijusios firmos parėmė šešias partijas, tada niekas dar nežinojo rinkimų rezultatų, juoba postų dėlionės. „Tad manyti, kad partijų rėmimas susijęs su postų pirkimu... Nežinau, galbūt kai kuriose partijose tai įprasta, bet šioje naujoje partijoje tokių pirkimų nėra", – įrodinėjo G.Kazlauskas.
Atsakymas akivaizdus
LŽ trečiadienio numeryje pabandė išsiaiškinti, kodėl pirmą kartą per 18 nepriklausomybės metų aplinkos ministru buvo paskirtas žmogus, atstovaujantis ne gamtosaugininkų, o statybininkų interesams. Ir kodėl į šį postą G.Kazlauskas TPP pastangomis buvo įtupdytas vos ne per vieną naktį. Atsakymas ne toks jau ir sudėtingas. LŽ atskleidė, kad Estijoje ir Latvijoje dėl kyšininkavimo skandalo nepageidaujamos kompanijos „Merko Ehitus“ antrinė įmonė „Merko statyba“ bei jos verslo partnerės per Seimo rinkimus labai dosniai parėmė visiškai naują politikos darinį – TPP. Aštuonios su „Merko statyba“ susijusios įmonės „prisikėliečių“ organizacijai skyrė po maksimalią 39 tūkst. litų sumą, nors pačios tuo metu vos sudūrė galą su galu.
Lietuvos politikams LŽ primena dar vieną faktą. Estijoje kompanijos „Merko Ehitus“ skandalas iš posto išvertė visą būrį aukštų pareigūnų, paėmusių iš statybos verslininkų kyšius. Byla dar nebaigta, kaltinimai pateikti keliems buvusiems ministrams.
