B.Lubio mirties faktą patvirtino energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Apie netektį 15min.lt patvirtino ir koncerno „Achema“, kurio prezidentu buvo B.Lubys, atstovė spaudai Virginija Dunauskienė.

„Daugiau informacijos neturiu, tik tai, kad tai yra tiesa“, – sakė V.Dunauskienė.

B.Lubys rastas sukniubęs prie dviračio Druskininkuose. Manoma, kad verslininkui sustojo širdis.

Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas apie B.Lubio mirtį sužinojo pirmasis. „Prieš porą valandų man paskambino iš Lubio telefono, galvojau, kad jis, nes mes prieš dvi dienas buvom matęsi, jis buvo atėjęs pas mane... Ir paskambino, atsiliepiau, kaip visada, sakydamas „jūsų ekscelencija“, o ten pasirodė jaunas balsas – skambino policijos pareigūnas“, – 15min.lt pasakojo R.Malinauskas.

Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, negalėjo rasti jokių B.Lubio dokumentų, tik telefoną, iš kurio ir paskambino R.Malinauskui tam, kad sužinotų rasto žmogaus tapatybę.

„Negalėčiau patvirtinti (kad B.Lubiui sustojo širdis – 15min.lt), tik tiek, kad jis man sakė, kad kiekvieną dieną važinėjasi dviračiu apylinkėmis naujais takeliais sutvarkytais, sakė, kad labai smagi pramoga. Tikriausiai tokia versija pagrindinė ir galėtų būti, nes jis tiesiog važiavo su dviračiu ir nukrito“, – pasakojo Druskininkų meras.

R.Malinausko teigimu, „Achemos“ koncernas yra įsigijęs buvusią Lietuvos sanatoriją (dabar „Grand Spa Lietuva“) Druskininkuose, B.Lubys buvo Druskininkų garbės pilietis, jis esą parėmė ne vieną renginį, pastatė mieste Čiurlionio „Šaulį“, galvojo remti vaikų krepšinį.

Palaikė santykius su Rusija

„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis 15min.lt sakė, kad Lietuva neteko vieno įtakingiausių ir stambiausių šalies verslininkų.

„Buvo laikai, kai jis apskritai buvo vadinamas turtingiausiu Lietuvos žmogumi. Valdė pakankamai daug ir įvairių įmonių“, – sakė R.Rudzkis.

Didžiausias B.Lubio poveikis Lietuvos ūkiui, ekonomisto teigimu, buvo per organizacinę veiklą: „Jis buvo LPK prezidentas ir visiškai vienareikšmiškai buvo jos lyderis, ne tik prezidentas. LPK veikla Lietuvoje tikrai pakankamai pastebima – jie daro ir stiprią analizę, palaiko kontaktus su kitų šalių verslininkais.“

„Scanpix“ nuotr./Bronislovas Lubys

B.Lubys buvo vienas iš Lietuvos-Rusijos verslo tarybos pirmininkų. „Tai buvo pakankamai svarbi veikla, nes Rusija yra svarbi Lietuvos partnerė. B.Lubio poveikis verslui ir net, sakyčiau, visai visuomenės raidai buvo tikrai svarus“, – sakė ekonomistas.

Nors, R.Rudzkio teigimu, nepakeičiamų žmonių nėra, B.Lubį pakeisti bus nelengva užduotis.

Verslo ryšiams su Rusija, žinoma, Lubio netektis bus tikrai pastebima.

„B.Lubys turėjo pakankamai gerus santykius su Rusijos ypatingais verslininkais ir čia, aišku, Lietuvai tikrai netektis, nes situacija, kada reikia ieškoti kontakto ar su „Gazprom“, ar su kitomis Rusijos ypatingomis kompanijomis, tai Rusija yra tokia šalis, kur asmeniniai kontaktai labai padeda. Verslo ryšiams su Rusija, žinoma, Lubio netektis bus tikrai pastebima. Jis buvo pragmatikas. Žinoma, gaila tokio žmogaus netekti“, – pridūrė ekonomistas.

Sukrėsti bendražygiai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas B.Lubį atsiminė kaip tvirtą žmogų.

„Šiandien kaip tik su šeima keliavome po Žemaitiją, po Bronislovo Lubio gimtinę. Dar pavakarę apie tai pakalbėjome. Už kokio pusvalandžio sužinojau , kad šio žmogaus nebėra. Jis buvo kietas, tvirtas žmogus, geras derybininkas. Sakoma, kad apie mirusį žmogų turi tik gera kalbėti, bet, kad neturiu ką bloga pasakyti. Pasiginčydavome – neslėpsiu. Tačiau neteko matyti, kad koks kitas žmogus derėdamasis galvotų apie partnerio interesus. Būtent toks buvo Bronislovas Lubys . Derindamas veiksmus jis galvodavo ir apie partnerį. Visus rekalus spręsdavo civilizuotai, diplomatiškai“, – 15min.lt pasakojo E.Gentvilas.

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža sakė, kad žinia apie „Achemos“ prezidento netektį buvo labai netikėta.

„Noriu pareikšti užuojautą šeimai ir artimiesiems. B.Lubys buvo labai energingas žmogus. Atrodė, kad sveikatos galime visi pavydėti. Tikimės, kad ši netektis nelems pokyčių bendrovėse, planų, investicinių programų ir patvirtintų strategijų. Dar turi praeiti šiek tiek laiko, kad susitaikytume su šia netektimi“.

Dėl netekties liūdėjo ir kalbinti parlamentarai.

„Scanpix“ nuotr./Bronislovas Lubys susitinka su piketuojančiais profsąjungos atstovais dėl darbo savaitės pailginimo valandų.

Parlamentaras Justinas Karosas teigė, kad B.Lubys galėjo šaliai nuveikti dar daug naudingų darbų: „Tai tas žmogus, kuris ne žodžiais, o darbais prisidėjo prie Druskininkų pakėlimo. Man labai gaila, kad taip staigiai žmogus išėjo iš gyvenimo, nes dar daug darbų buvo, kuriuos jis galėjo padaryti Lietuvai, Lietuvos žmonėms.“

Seimo nario Kęstučio Glavecko teigimu, svarbiausias B.Lubio nuopelnas buvo tas, kad pinigus jis uždirbo labai sunkiai.

„Tai vienas tų verslininkų, kuris labai daug pinigų investavo į Lietuvos ekonomiką. Jis buvo verslininkas, kuris užsiėmė realia ekonomika, o ne virtualia. Tai labai skirtingi dalykai, nes galima daug pinigų turėti iš bankinių investicijų, kitų investicijų, kur pinigai ateina ir išeina labai lengvai. Jo kompanija uždirbinėjo iš realių produktų, realių rinkų. Jis mylėjo, buvo mylimas ir gerbiamas žmogus“, – sakė K.Glaveckas.

Jurgis Razma sakė esąs sukrėstas tokios žinios: „Abu esam plungiškiai. Jis buvo plungiškių draugijos prezidentas, bent vieną kartą metuose susitikdavome Plungėje. Jis nemažai dėmesio skyrė, kad paremtų kultūros vystymąsi Plungėje, garsieji Oginskių festivaliai jau tapo tradicija jo paramos dėka, tekdavo pabendrauti ir tais klausimais, kur jam rūpėdavo Seime. Tikrai jaučiuosi sukrėstas tos žinios, nes žmogus tiek buvo savo energija ir veiklumu visur matomas, taigi sunku patikėti, kad jo nebėra.“

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė užuojautą dėl B.Lubio mirties.

Velionis daug prisidėjo, kad mūsų šalyje daugėtų ir socialinio dialogo, ir socialiai atsakingo verslo.

„Velionis buvo ir Signataras, ir Ministras Pirmininkas, ir verslininkas. Šiandien norisi pabrėžti, kad būtent Bronislovo Lubio pastangomis Lietuvoje buvo įkurta pramoninkus vienijanti konfederacija, prasidėjo aktyvesnis dialogas tarp įmonių savininkų ir darbuotojus atstovaujančių profesinių sąjungų. Galima sakyti, kad Velionis daug prisidėjo, kad mūsų šalyje daugėtų ir socialinio dialogo, ir socialiai atsakingo verslo. Nuoširdžiai užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, kolegas bendradarbius ir visus, kam Jo išėjimas anapilin yra skaudus“, – sako I. Degutienė.

Biografija

B.Lubys 1938 m. spalio 8 d. gimė Plungėje.

1957 m. baigė Plungės vidurinę mokyklą, 1963 m. – Kauno politechnikos institutą, 1976 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos neakivaizdinę aspirantūrą.

1978 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos Nusipelniusio inžinieriaus vardas.

1979 m. Kauno politechnikos instituto Mokslinė taryba suteikė chemijos mokslų kandidato laipsnį.

1979 m. paskirta Respublikinė premija.

1983–1991 m. dėstė Kauno politechnikos institute.

1989 m. Kauno politechnikos instituto Mokslinė taryba suteikė docento vardą. B.Lubys apsigynė disertaciją tema: „Karbamido nitrato fizikinių cheminių savybių tyrimas NP trąšų gamybos požiūriu“. Registruotas 51 jo išradimas.

1993 m. kovo 16 d. Lietuvos Mokslo taryba nostrifikavo technikos mokslo daktaro mokslinį laipsnį ir technikos mokslo docento vardą.

1963–1971 m. B.Lubys dirbo Jonavos azotinių trąšų gamyklos skyriaus viršininku.

1971–1985 m. Jonavos gamybinio susivienijimo „Azotas“ vyriausiasis inžinierius.

1985–1991 m. Jonavos gamybinio susivienijimo „Azotas“ direktorius, generalinis direktorius.

1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Nuo 1990 m. tapo IFA tarptautinės trąšų asociacijos Paryžiuje Tarybos nariu.

1991–1992 m. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas.

1992–1993 m. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas.

1993–1994 m. Valstybinės įmonės „Azotas“ generalinis direktorius-valdybos pirmininkas.

Nuo 1993 m. Lietuvos Respublikos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Nuo 1994 m. Akcinės bendrovės „Achema“ valdybos pirmininkas – prezidentas.

Nuo 1998 m. Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko fondo narys.