Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Miškai Lietuvoje šiemet labiausiai kentėjo nuo vėjo

RST imasi papildomų priemonių operatyviai pašalinti elektros tiekimo sutrikimus
RST nuotr. / Miškas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Per pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia žalos miškams padarė vėjas, nustatė miškų būklę įvertinusi Valstybinė miškų tarnyba.

Dėl vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių (negyvosios gamtos elementų) ir kitų veiksnių buvo pažeista 41,6 tūkst. hektarų miškų, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Didžiausią dalį pažeidimų sukėlė abiotiniai ir kiti veiksniai. Jų sukeltų pažeidimų pirmąjį pusmetį užregistruota 19 tūkst. hektarų plote.

Daugiausia – apie 92 proc. – tokių pažeidimų pridarė vėjas. Medžiai išversti ir išlaužyti 17,5 tūkst. hektarų plote.

Tokių nelaimių padarinius 16,9 tūkst. hektarų teritorijoje miškininkai jau likvidavo.

Anot ministerijos, laiku nesutvarkius vėjovartų ir vėjolaužų, pažeisti medynai gali tapti pavojingų kenkėjų dauginimosi židiniais.

Eglynus labiausiai puolė ir medžių lajų kenkėjai. Pastarieji pirmąjį pusmetį buvo išplitę 4,9 tūkst. hektaruose miškų.

Kenkėjai pirmąjį šių metų pusmetį pažeidė 1,3 tūkst. hektarų miškų. Labiausiai „pasidarbavo“ eglių liemenų kenkėjai – jie pakenkė medžiams 1250 hektarų plote. Gausiausias iš jų – žievėgraužis tipografas. Pažeidimų padarinius miškininkai jau yra likvidavę 1220 hektarų plote.

Eglynus labiausiai puolė ir medžių lajų kenkėjai. Pastarieji pirmąjį pusmetį buvo išplitę 4,9 tūkst. hektaruose miškų.

Netikrasis eglinis skydamaris pakenkė 4,8 tūkst. hektarų eglynų 35 miškų urėdijose. Džiūstančios eglės buvo iškirstos 1084 hektarų plote, dėl gamtinių priežasčių sunyko 1974 hektarų. Liko 1796 hektarai skydamario pakenktų eglynų.

Anot pranešimo, tokiuose eglynuose, sanitariniu požiūriu, bus nepalankiausia padėtis ir šių metų antrąjį pusmetį. Nors eglių lajos po truputį atsikuria, medžiai ir toliau lieka labai nusilpę, todėl tampa patrauklūs žievėgraužio tipografo antrosios generacijos vabalams apsigyventi.

Grybinės medžių ligos užregistruotos 7,8 tūkst. hektarų miškų. Didžiausius plotus sudaro džiūstantys uosynai (2345 hektarai) ir ąžuolynai (731 hektaras), drebulinės pinties pažeisti drebulynai (2113 hektarai).

Šių metų pirmąjį pusmetį po visą Lietuvą išplitęs spygliuočių ūglių vėžys labiausiai pažeidė Kuršių nerijos nacionalinį parką – apėmė 2 tūkst. hektarų plotą.

Žvėrys padarė apie penktadalį visų miško pažeidimų. Nuo žvėrių, daugiausia elninių (stirnų, tauriųjų elnių, briedžių) ir bebrų, nukentėjo 8080 hektarų plotas. Miškininkai tokio pobūdžio pažeidimus pašalino 728 hektarų teritorijoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min