Akcijos dalyviai rankose laikė plakatus „Įrašų įteisinimas lenkiškais rašmenimis lietuviškuose pasuose - NE“, „Vilniaus krašto piliečių antivalstybiniam kurstymui - NE“, „Tomašveski, šiandien - w, rytoj - autonomija?“
Mitingą pradėjęs Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis nešvariais sapaliojimais pavadino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio ir kitų šios partijos atstovų pareiškimus apie esą Lietuvoje pažeidžiamas tautinių mažumų teises.
„Lietuvių kalba yra valstybės simbolis, o simbolių dergti nevalia“, - pabrėžė V.Juozapaitis.
Lietuvių kalba yra valstybės simbolis, o simbolių dergti nevalia
Mitingo dalyviai tvirtino, kad socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengtas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisintas asmenvardžių rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis, iškraipytų vietovardžius, sukeltų netvarką abėcėlėje.
Parlamentaras konservatorius Valentinas Stundys neigė socialdemokratų argumentą, kad įteisinti asmenvardžių rašymą dokumentuose originalo kalba Lietuvą įpareigoja 1994 metais pasirašytas susitarimas su Lenkija.
„Lietuvos ir Lenkijos sutartyje tokios prievolės nėra“, - teigė jis ir citavo minėtą dokumentą, kuriame teigiama, jog tautinių mažumų pavardės rašomos pagal skambesį.
„Panašu, kad vėl painiojami kokie nors susitarimai prie vaišių stalo su sutartimi“, - tvirtino politikas.
Jis taip pat citavo Europos Žmogaus Teisių Teismo dokumentus, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia jokių teisių ir principų.
„Kalba nėra šiaip kas nors, bendravimo ar susižinojimo priemonė, tai mūsų valstybės dvasios rūbas“, - kalbėjo V.Stundys.
Du Seimo socialdemokratai yra užregistravę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti asmenvardžių rašymą nelietuviškais, bet lotyniško pagrindo rašmenimis.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę w. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą panašų įstatymo projektą.
