„Prireikė gerų trejų metų, kad žmonės suvoktų, jog rinkliava reikalinga“, – sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro analitikas Arvydas Piepalius, girdintis vis mažiau skundų ir nepasitenkinimo iš gyventojų.
Laiku mokesčio nesumoka mažiau nei dešimtadalis klientų, iš kurių nemaža dalis – įmonės. Iki šios savaitės jų skola siekė kiek daugiau nei pusantro milijono litų.
Gyventojai nebesiskundžia ir perpildytais konteineriais bei aplink juos besimėtančiomis šiukšlėmis. Vežėjai, kuriems mokama už į sąvartyną pristatytų atliekų kiekį, nebeniurzga, kai darbo būna daugiau.
Tačiau rūpesčių vis dar kelia rajono gyventojai, įpratę šiukšlėmis atsikratyti mieste. Atvykę į darbą automobiliu jie meta savo sukauptas atliekas į miesto konteinerius arba tiesiog pakelėse. Šios problemos nepavyksta išspręsti, nes Klaipėdos rajono savivaldybė iki šiol vietinės rinkliavos nėra įsivedusi.
„Mūsų trijų asmenų šeima dviejų kambarių bute per metus sumoka 192 litus. Tačiau jeigu žmogui devyniasdešimt ir jis vienas gyvena trijų kambarių bute, kiek šiukšlių jis gali prikaupti? Ne kartą apie tai kalbėta, tačiau iki šiol miesto biudžete eilutė šio mokesčio lengvatoms nebuvo numatyta. Matyt, tai miestui šiomis dienomis vis dar per didelė prabanga“, – svarstė A.Piepalius.
Rinkliavos lengvatas yra nustačiusios Šilutės, Kretingos, Skuodo, Plungės savivaldybės. 2010 m. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą pervedė 16 mln. 354 tūkst. Lt vietinės rinkliavos.
