Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokytoja iš Jašiūnų Daiva Paltanavičienė: tautinės nesantaikos Šalčininkų krašte nėra

Šalčininkai
BFL nuotr. / Šalčininkai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jau ne vienerius metus Lietuvoje gajus stereotipas, kad Šalčininkų mieste ir rajone lietuvių reikia ieškoti su žiburiu, o radus atidžiai saugoti, nes juos skriaudžia vietos lenkai, rusai, baltarusiai. Tačiau Šalčininkų rajono Jašiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Paltanavičienė tvirtina, kad jokios tautinės nesantaikos čia nėra – vaikai kalba įvairiomis kalbomis, tačiau puikiai sutaria ir net yra tolerantiškesni.

Konfliktų nėra

Pedagogė tikina, kad nei jų mokykloje, nei miestelyje, nei iš viso Šalčininkų krašte nepasitaiko konfliktų, paremtų nemeile vienai ar kitai tautai ir jos atstovams. „Gal mokytojai savo kasdieniu darbu, pastangomis įskiepija pilietiškumą ir toleranciją. Kartais net Seimo atstovams reikėtų pasimokyti: nė vieno konflikto nėra buvę. Per tiek metų, kiek dirbu mokykloje, nesu girdėjusi, kad vaikai būtų įžeidę, įvardiję tautybę konflikto metu, žmogaus tiesių pažeidimų dėl šito dalyko tikrai nėra buvę“, – sakė Jašiūnų „Aušros“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Kartais net Seimo atstovams reikėtų pasimokyti: nė vieno konflikto nėra buvę. Per tiek metų, kiek dirbu mokykloje, nesu girdėjusi, kad vaikai būtų įžeidę, įvardiję tautybę konflikto metu, žmogaus tiesių pažeidimų dėl šito dalyko tikrai nėra buvę, – sakė D.Paltanavičienė.

D.Paltanavičienė įsitikinusi, kad šie vaikai, augantis daugiatautėje aplinkoje, yra tolerantiškesni, greičiau ištiesia pagalbos ranką, ypač jei mato, kad kažkas kažko nesupranta. „Mes persikraustėme gyventi iš Marijampolės, todėl mūsų vaikai nemokėjo rusų kalbos. Nebuvo jokių problemų. Tuojau atsirado, kas padeda, paaiškina“, – teigė pedagogė, neslėpdama, kad tenka atsakinėti į draugų, pažįstamų iš kitų Lietuvos regionų klausimus, kaip lietuviai čia iš viso gali gyventi.

Šioje Šalčininkų rajono mokykloje vaikų iš lietuviškų šeimų nėra daug, daugiausia – iš mišrių ar kitataučių. Tuo mokykla visiškai nesiskiria nuo bendros situacijos Šalčininkų rajone.

Lietuvių – vos 10 proc.

Šalčininkų rajonas savo gyventojų tautine sudėtimi išties išsiskiria iš kitų Lietuvoje. Čia gyvena kiek daugiau nei 34 tūkst. gyventojų, iš kurių net 80 proc. yra lenkų tautybės, 10,5 proc. sudaro lietuviai, 5 proc. rusai, likusią dalį – kitų tautybių žmonės.

Iš viso rajone 10 vidurinių mokyklų ir 5 gimnazijos. Iš jų dvi – lietuviškos, viena priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai ir yra plačiai žinoma Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazija.

Susitikime, kurį organizavo Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas Lietuvoje bei Bronislawo Geremeko fondas Lenkijoje, Šalčininkų švietimo vadovai, bendruomenės nariai turėjo progos susitikti su abiejų šalių žurnalistais ir išlieti, kas jiems iš tiesų skauda.

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos mokiniai
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos mokiniai

Pagrindinė tema – švietimo problemos, sunkumai dėl finansavimo, nes mokyklos negausios, dėl lietuvių kalbos egzamino, kuris suvienodintas tiek besimokantiems lietuvių dėstomąja kalba, tiek kitataučiams, panaikintos vertinimo lengvatos kitataučiams. Pastarąjį žingsnį Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Regina Markevič pavadino švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio politiniu pralaimėjimu.

R.Markevič itin akcentavo, kad nelietuviškų mokyklų mokiniams reikia nuolaidų vertinant jų egzamino rezultatus. Ir tai neliko nepastebėta Lenkijos žurnalistų. Anot vieno iš jų, galbūt Lietuvos lenkų bendruomenė turėtų labiau susitelkti į tai, kaip jų vaikai geriau išmokti lietuvių kalbą, o ne gauti nuolaidų per egzaminus.

Kitataučiams nepritaikyti vadovėliai

Mes neturime tinkamų vadovėlių mokytis lietuvių kalbos nuo pagrindų. Nes vaikai auga kitoje aplinkoje, lenkiškose šeimose, todėl jiems reikėtų kitokių vadovėlių, – aiškino J.Peško.

Lenkiškų mokyklų tėvų forumo atstovas Jaroslavas Peško tvirtina, kad turėdamas tris vaikus, iš kurių du jau lanko mokyklas, o trečiasis į pirmą klasę eis šiemet, mato tikrąją situaciją – pradinukams per sunku mokytis lietuvių kalbos taip, kaip jos mokosi lietuviškų mokyklų mokiniai. Esą programa yra per sunki, lietuvių kalbos pagrindų kitataučius reikėtų mokyti taip, kaip mokoma užsienio kalbų pagrindų.

„Mes neturime tinkamų vadovėlių mokytis lietuvių kalbos nuo pagrindų. Nes vaikai auga kitoje aplinkoje, lenkiškose šeimose, todėl jiems reikėtų kitokių vadovėlių“, – piktindamasis, kad pagal naująją programą visi vaikai mokosi lietuvių kalbos iš vienodų vadovėlių, aiškino J.Peško.

Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius su tokia nuomone ne visiškai sutinka. Direktoriaus teigimu, jo mokykloje vos dešimtadalis vaikų yra iš lietuviškų šeimų, kiti – iš mišrių ar šeimų, kur nė vienas iš tėvų nėra lietuvis. Tačiau vaikai lanko lietuvišką darželį, parengiamąją klasę, tad praktiškai nebelikę tokių, kurie atėję į pirmą klasę visiškai nemoka lietuvių kalbos.

Ši lietuviška gimnazija atidaryta 1997 metais. Mokinių skaičius joje augo iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, po to prasidėjo emigracija, tad dabar šis skaičius yra mažesnis – mokosi apie 600 vaikų. Tačiau direktorius atmeta, kad mokiniai mieliau renkasi lenkišką ar rusišką mokyklą, visose jose vaikų skaičius išlieka praktiškai toks pats.

„1999 metais mes į pirmą klasę priėmėme 110 pirmokų. Praeitais metais visame mieste buvo tik 80 pirmokų, juos pasidalino trys mokyklos. Tad situacija aiški“, – paaiškino V.Žilius.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min