„Prieš dvejus metus buvau pakviestas atvykti į Lietuvą, nes man sakė, kad labai sunku įtikinti lietuvius aukoti pasaulio vaikams, kai ir Lietuvoje yra labai daug skurstančiųjų, – atvykimo priežastį atskleidė UNICEF geros valios ambasadorius. – Nors jūs nematote toli gyvenančių vaikų, bet įsivaizduokite, kad sėdate prie pietų stalo, o su šalia sėdinčiais keturiais svetimais vaikais maistu nepasidalytumėte. Arba šalia sergančių vaikų nepagydytumėte. Visi mes turime rūpintis silpnesniais.“
Kartą lankydamasis Amerikoje buvau pakviestas į susitikimą su prezidentu, nes jo žmona buvo aistringa Džeimso Bondo gerbėja. O patekus pro duris, daug lengviau daryti įtaką dėl paramos pasaulio vaikams.Garsus aktorius pridūrė, kad Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, galėtų pradėti dalytis parama su skurdžiose šalyse gyvenančiais vaikais, kurių 29 tūkstančiai miršta kasdien nuo lengvai išvengiamų ligų.
„Mes su žmona Kristina matėme daug skurstančių vaikų Kambodžoje, Vietname, Maroke ir kitur. Pavyzdžiui, Maroke radome mokyklų, kuriose nebuvo jokių sanitarinių sąlygų ir mokėsi tik berniukai, nes mergaitės tuo metu nešiodavo vandenį bendruomenės nariams iš kalnų. UNICEF užtikrinus vandens tiekimą ir atlikus šviečiamąją veiklą, dabar tose mokyklose mokosi tiek pat mergaičių ir berniukų“, – organizacijos, gelbėjančios vaikus, laimėjimais džiaugėsi R. Moore'as.
Jis prisipažino, kad karjeros pasiekimai ir žinomumas padeda dirbti UNICEF geros valios ambasadoriaus darbą ir renkant lėšas nelaimingiems vaikams.
„Ambasadoriui per metus tenka labai daug keliauti, gauti labai daug korespondencijos, bet man tai patinka. Mano vardas dažnai padeda siekti UNICEF tikslų. Pavyzdžiui, kartą lankydamasis Centrinėje Amerikoje buvau pakviestas į susitikimą su prezidentu, nes jo žmona buvo aistringa Džeimso Bondo gerbėja. O patekus pro duris, daug lengviau daryti įtaką dėl paramos pasaulio vaikams“, – prisipažino aktorius.
Bondo ir kitų garsių vaidmenų kūrėjas apgailestavo, kad gyvenime ne viskas taip paprasta kaip kine.
„Džeimsas Bondas – tik fikcija. Norėčiau, kad gyvenime viskas būtų kaip filme: geras vaikinas visada laimėtų, niekam netrūktų pinigų, – svajojo UNICEF ambasadorius. – Tuo tarpu ambasadoriaus darbas man yra pašaukimas, misija.“
R.Moore'as, į Lietuvą atvykęs tiesiai iš Švedijos ir Suomijos, pabrėžė, kad stengiasi važiuoti vis į naujas šalis, nes „mano laikrodis jau tiksi“.
„Jungtinėse Tautose 60-ies turi išeiti į pensiją, bet jei esi savanoris, gali dirbti kiek norėdamas, – šypsojosi vis dar pakankamai energingas artistas. – Šiandien neįsivaizduoju, kas būtų su pasaulio vaikais, jei nebūtų UNICEF. Būti UNICEF geros valios ambasadoriumi man yra pats svarbiausias vaidmuo iš visų, kuriuos sukūriau per gyvenimą.“