Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jaunimo nedarbas mažėja: motyvacijos dirbti atranda ir Y karta

Jaunimas
123rf.com / Jaunimas
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
1
Skaitysiu vėliau
A A

Jaunimo nedarbas dar prieš penkerius metus Lietuvoje buvo viena opiausių problemų – į darbo rinką nebuvo įsitraukę net 35,7 proc. šalies jaunuolių iki 25-erių metų. Pradėjus intensyviai skatinti darbdavius priimti jaunimą ir skatinant pačių jaunuolių motyvaciją, pasiekta rezultato – 2016 m. nedirbo mažiau – 14, 5 proc. jaunuolių. Vis dėlto, pasak specialistų, ir šis skaičius – per didelis, pastangas būtina dėti ir toliau.

Didžiulis šuolis

Prieš septynerius metus Lietuvos jaunimo nedarbą Lietuvoje iš tiesų galima buvo pavadinti tragišku. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje į darbo rinką nebuvo įsilieję net 35,7 proc. jaunų žmonių, kai tuometinis Europos Sąjungos šalių vidurkis siekė 21,4 proc.

Pastangų pakeisti susiklosčiusią padėtį buvo dėta nemažai. Dabar jaunimo nedarbas Lietuvoje tesiekia 14,5 proc. Jaunimo reikalų departamento vadovas Vydūnas Trapinskas tikino, kad teigiamą pokytį nulėmė ne viena priežastis. „Įtaką tam padarė daug aplinkybių – tiek ekonominė padėtis, tiek jaunų žmonių emigracija į užsienį, tiek priemonių, padedančių jaunimui integruotis į darbo rinką, grįžti į švietimo sistemą, sukūrimas. Manau, viskas veikė kompleksiškai“, – vertino pašnekovas.

Dabar jaunimo nedarbas Lietuvoje tesiekia 14,5 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vyr. specialistas ir Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorius Lietuvoje Valdas Maksvytis atkreipė dėmesį, kad nemenką postūmį davė darbdaviams įvestos mokesčių lengvatos, kurios skatino juos priimti jaunus žmones. Taip pat, anot pašnekovo, teigiamai padėtį paveikė ir jaunimui sudarytos lengvatinės sąlygomis verslo pradžiai. Šios ir kitos tikslinės priemonės davė rezultatų – kasmet jaunimo nedarbas vidutiniškai mažėjo po 4 proc. punktus, 2016 m. jaunimo nedarbo lygis pasiekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 proc. punkto mažesnis nei ES šalių vidurkis.

Pašnekovo teigimu, svarų vaidmenį suvaidino ir pradėtos teikti Jaunimo garantijos. „Nuo 2014 m. jų naudą pajuto apie 200 tūkst. jaunų žmonių. Per metus užimtumas suteikiamas 78 proc. visų į darbo biržas besikreipiančių jaunuolių.

Įdarbinama apie 60 proc. visų registruotų jaunų bedarbių, kasmet daugiau nei 15 tūkst. jaunų bedarbių įgyja kvalifikaciją, darbo įgūdžių darbo vietoje, gauna paramą darbo vietai steigti ar įsidarbina, nes darbdaviams kompensuojamos dalies darbo užmokesčio ir sumokamų mokesčių išlaidos. Svarbu pabrėžti, kad po dalyvavimo priemonėse 83–92 proc. jaunuolių sėkmingai integruojasi darbo rinkoje per 6 mėn.“, – apie teikiamų priemonių efektyvumą kalbėjo V.Maksvytis.

Iššūkių dar nemažai

Nors per gerą penkmetį pasiekta gerų rezultatų, V.Maksvyčio teigimu, dirbti dar yra kur. „Vis dėlto reikia pastebėti, kad jaunimo srityje iššūkių vis dar yra. Dažnai reikalinga skatinti jaunų žmonių aktyvumą, motyvaciją, ugdyti socialinius įgūdžius ir kitas „minkštąsias“ kompetencijas ar požiūrį, kad ne tik valstybė turi viskuo pasirūpinti, o darbo birža – „duoti“, „surasti“, t.y. būtinos asmeninės pastangos. Jaunuoliai, kartais vadinami Y ar Z karta, dažnai nori greito rezultato, neįdėdami daug pastangų. Jiems pritrūksta atkaklumo – susidūrę su kliūtimis per greitai pasiduoda“, – su kokiais iššūkiais susiduriama viliojant jaunuolius į darbo rinką, pasakojo pašnekovas.

Ugdyti socialinius įgūdžius ir kitas „minkštąsias“ kompetencijas ar požiūrį, kad ne tik valstybė turi viskuo pasirūpinti, o darbo birža – „duoti“, „surasti“.

Niekur nedingo ir socialinės problemos, pridūrė jis, paminėdamas priklausomybes, finansinis nepriteklius, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą, auginantiems mažamečius vaikus ir panašias kliūtis.

V.Maksvytis atkreipė dėmesį ir į tai, kad jaunuolių integracijos į darbo rinką procese patys jaunuoliai – tik viena dalis. „Egzistuoja kita medalio pusė – ne visada dirbti motyvuojantys atlyginimai, žema darbo santykių kultūra. Visuomenės vertybiniams pokyčiams, požiūriui, brandai ir socialinei atsakomybei susiformuoti reikia laiko ir kiekvieno mūsų pastangų. Nedarbo situacija taip pat tiesiogiai koreliuoja su šalies ekonomikos būkle. Nuo nedarbo nesame apsaugoti nei vienas, jei šalies ūkis patirtų nuosmukį. Todėl verslo sąlygų gerinimas, darbo santykių lankstumo skatinimas yra svarbios prielaidos nedarbo problemai neatsirasti“, – komentavo specialistas.

123rf.com/Jaunimas
123rf.com/Jaunimas

Pašnekovas neabejojo, kad skatinant jaunimo verslumą siekiama ugdyti ne tik „darbgavius“, tačiau ir darbdavius, galinčius kurti darbo vietas sau ir kitiems. Nedarbo prevencija, pasak V.Maksvyčio, išlieka viena svarbiausių užduočių, siekiant šalinti ne pasekmes, o priežastis. Tam būtinas tęstinis švietimo sistemos tobulinimas, siekiant ugdyti darbo rinkoje paklausius specialistus.

Svarbu – visuomenės įsitraukimas

Kalbėdamas apie jaunimo nedarbo problemą V.Trapinskas toli gražu ne paskutinį vaidmenį skyrė aplinkai, visuomenei ir, aišku, – šeimai: „Man atrodo, kad tai – iš dalies kultūrinis dalykas. Mes turime savo pavyzdžiu dar mažiems vaikams rodyti, kad žmogus turi būti aktyvus, turi dalyvauti tiek bendruomenių, tiek visuomeniniame gyvenime. Taip skatintume žmones įsitraukti ne tik į darbo rinką, į bendrą valstybės gyvenimą.

Už žmones, kurie atsiduria paribyje, iš dalies yra atsakinga visuomenė. Ji turi atsakyti, svarbus tas žmogus jai ar ne?

Pažiūrėkime, pavyzdžiui, ir rinkimuose balsuojančio jaunimo skaičius nėra didelis. Dabar jis kasmet didėja, nes iniciatyvos, akcijos duoda rezultatų. Manau, pastangos išjudinti jaunimą yra veiksmingos. Žmogų ugdo visa aplinka, prie to turi prisidėti ir pati šeima, ir švietimas, ir visuomenė.“

Galimybių savanoriauti, tobulėti, kelti kvalifikaciją, atrasti save įvairiose sferose jaunimui dabar suteikiama apsčiai. Tačiau dalis jaunimo vis dėlto atsiduria savotiškame paribyje. Pasak Jaunimo reikalų departamento vadovo, būtent tiems jaunuoliams ir turi padėti artima aplinka. „Už žmones, kurie atsiduria paribyje iš dalies yra atsakinga visuomenė. Ji turi atsakyti, svarbus tas žmogus jai ar ne? Jei nusprendžia, kad svarbus, turi stengtis jam padėti.

Priėjimas prie tų žmonių yra individualus, jų nepaveiks nei reklamos, nei televizija. Reikia juos kalbinti, parodyti, kad yra ir kitoks gyvenimas, kitokios galimybės. Įtikinti juos bent pabandyti užsiimti viena ar kita veikla. To neretai gali ir užtekti, kad žmogus atrastų kitą kryptį“, – ragino žmones būti aktyvesnius Jaunimo reikalų departamento vadovas.

Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min