Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mūsų ugniagesiai priversti bejėgiškai stebėti, kaip ugnis siaubia Kuršių nerijos mišką už sienos

Gaisras netoli Morskojės kaimo
Gaisras netoli Morskojės kaimo
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Neįkainojamą patirtį gesinant Neringos mišką turintys lietuvių ugniagesiai bejėgiškai stebi, kaip Rusijos pusėje ugnis naikina mišką. Mūsiškiai jau užsigrūdino gesindami balandžio pabaigoje Kuršių nerijos mišką, tačiau kaimynams padėti negali, tik beviltiškai mindžikuoja prie pasienio posto. Į Rusijos pusę pagelbėti kolegoms kaimynų pasieniečiai ugniagesių neleidžia.

Rusijos vizų neturinčių ugniagesių rankos surištos. Nors dėtos visos pastangos, kad Lietuvos pajėgos kaimynams padėtų susidoroti su gaisru.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis informavo, kad  iš Klaipėdos į Nidą išsiųstos dvi autocisternos. Jomis pastiprintos kurorto ugniagesių pajėgos, jei dalį jų tektų siųsti į gaisravietę Karaliaučiaus srityje.

D. Jasaičio nuotr. /Karaliaučiuje netoli Nidos dega miškas
D. Jasaičio nuotr. /Karaliaučiuje netoli Nidos dega miškas

Tačiau autocisternos, ugniagesių spėjimu, taip ir prastovės prie pasienio posto. Apie lietuvių pagalbą kol kas kalba tik Karaliaučiaus miškininkai ir nacionalinio parko atstovai.

Rusijos vizų neturinčių ugniagesių rankos surištos. Nors dėtos visos pastangos, kad Lietuvos pajėgos kaimynams padėtų susidoroti su gaisru, Rusijos pasieniečiai mūsų ugniagesių į Karaliaučių  neįsileidžia.

„Ugniagesiai, matyt, įvertino, situaciją, kad sienos, greičiausiai, mūsiškiams vis tiek pasieniečiai kirsti neleis ir nė nebebando tvarkyti vizų mūsų pareigūnams. O kol oficialaus jų prašymo neturime, jokių veiksmų imtis negalime“, – pasakojo V.Rakštelis.

Gaisrą akylai iš Lietuvos pusės stebi Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai. Parko direktorė Aušra Feser sako nuolat palaikanti ryšį su Karaliaučiaus sritimi.

„Kai tik buvo pastebėtas gaisras, iš karto buvo pasiūlyta pagalba. Karaliaučiaus nacionalinio parko atstovai įvertino mūsų patirtį susidorojant su tokiais gaisrais. Tačiau viskam koją kiša sienos kirtimo dalykai. Nėra bendro sutarimo, kaip spręsti vizų klausimą ekstremaliomis situacijomis“, – pasakojo A.Feser.

Skaitytojo nuotr. /Karaliaučiuje netoli Nidos liepsnoja miškas
Skaitytojo nuotr. /Karaliaučiuje netoli Nidos liepsnoja miškas

Dėl tos pačios  priežasties Rusijos ugniagesiai negalėjo Lietuvai pagelbėti malšinti ir balandžio pabaigoje Kuršių nerijos gaisro. Tuomet ugnis suniokojo 130 hektarų miško. Padaryta žala siekia 46 mln. litų.  Liepsnoms gesinti buvo sutelktos ugniagesių pajėgos iš kelių Lietuvos miestų, taip pat kariai. Į orą teko kilti specialiais kaušais gaisrus malšinantiems sraigtasparniams. Vieną jų buvo atsiuntusios Latvijos karinės oro pajėgos.

17 val. 40 min. Pavojus Pilkopos kaimui

Ugnis siaučia maždaug 10 kilometrų nuo Nidos. Gaisras, naujausiais duomenimis, jau suniokojo 16 hektarų miško. Kaip skelbia kaliningrad.ru, gaisrą gesina šešios ugniagesių komandos, vietos gyventojai ir nacionalinio parko darbuotojai. Jo gesinti jau pakilo Rusijos sraigtasparnis.  Pagalbos kreiptasi ir į Rusijos Baltijos laivyną.

Nacionalinio parko direktorius Anatolijus Kalina kaliningrad.ru portalui teigė, kad gaisrą sukėlė sprogęs dujų balionas. Nukentėjusių žmonių nėra. Gaisro kryptis – federalinio kelio link.

Gaisras sukėlė pavojų ne tik Pilkopos kaimui, bet ir šalia įsikūrusiam Rusijos kariniam daliniai.

Lietuvos ugniagesiai ramina, kad šį kartą ugnis į Lietuvos  pusę nepersimes, mat Karaliaučių ir Lietuvą jungia drėgnas lapuočių miškas, kuriam gaisras negresia. O Pilkopos (Morskojės) gyvenvietės pašonėje tėra vienintelis kalnapušių miško plotas, kuris šiuo metu ir liepsnoja.

Kas yra Pilkopa?

Sembos žemės kaimo pavadinimas Pilakōpō yra prūsiškos, Pilkupe – kuršiškos kilmės. 1336 m. minimas Pillecop. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1939 m. Vokietijos Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas. Nuo 1946 m. balandžio 7 d. SSRS Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono Morskojės kaimas.

Šiuo metu Morskojės kaime gyvena per 130 žmonių

Rusijos ugniagesiai gesina Kuršių neriją/kaliningrad.ru nuotr.
Rusijos ugniagesiai gesina Kuršių neriją/kaliningrad.ru nuotr.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min