2015 10 08

Nacionalinę žemės tarnybą purto STT, o Vilniaus skyriaus vadovas šaukiasi prezidentės

Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) drebina nesibaigiantys skandalai. Tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė teigia, jog kovoja su korumpuotais pavaldiniais, kurie jai esą keršija skundų lavina. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) purto ne tik D.Gineikaitės priešininkus, bet ir šalininkus. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vadovas po apklausos STT jau šaukiasi prezidentės užtarimo.
NŽT vadovė Daiva Gineikaitė dar neseniai manė kad drauge su STT vadovu Sauliu Urbanavičiumi kovoja su korupcija, bet dabar jau tikina, kad tapo STT auka
NŽT vadovė Daiva Gineikaitė dar neseniai manė kad drauge su STT vadovu Sauliu Urbanavičiumi kovoja su korupcija, bet dabar jau tikina, kad tapo STT auka. / NŽT nuotr.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Arvydas Juška, po trečiadienio apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), išplatino atvirą laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei, pranešama NŽT interneto tinklalapyje.

Laiškas prezidentei: STT siekia sukompromituoti tarnybą

Laiške teigiama, kad STT pareigūnai esą šantažo būdu siekia sukompromituoti NŽT vadovybę.

„Gerb. Ekscelencija, esu Arvydas Juška, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas. Rašau šį laišką Jums, kadangi STT vadovą teikia ir skiria valstybės vadovas – Respublikos Prezidentas, atitinkamai jam ir pavaldi ši institucija. Nelabai tikiu, kad laiškas Jus pasieks, bet vis dėlto rašau.

Šiandien (2015-10-07) buvau iškviestas į STT tariamai dėl kompiuterio apžiūros procedūros, tačiau iš esmės tai buvo trijų valandų šantažas, bandant priversti man nesuprantamu būdu įskųsti (pakišti įkalčius, ,,priduoti“, ar pan.) NŽT vadovybę.

Visas pokalbis vyko naudojant įvairias užuominas, alegorijas ir panašius triukus, kurių esmė tokia – arba tu priduodi, arba tave pakišam. Kaip pavyzdį teikiu vieną iš keleto pareigūno ,,anekdotų“. Sutrumpinta versija – žmogus perka turguje ir jam grąžos duoda suklastotą dolerį. Už minėtą dolerį tas žmogus perka ledų ir jį susemia už pinigų klastojimą. Po to pareigūnas bando išsiaiškinti, ar ,,supratau teisingai“. Pasirodo, kad nelabai supratau.

Tačiau dabar, pergalvojęs pokalbį, imti pinigų iš bankomato ateityje vengsiu (kad nesusemtų). Suprantu, kad pareigūnai dirba savo darbą, turi savo darbo metodus, saugo visuomenę nuo korupcijos.

Tačiau ir aš esu visuomenės dalis, žmogus, kuris nori gyventi ir dirbti mėgstamą darbą be baimės būti ,,pakištam“ už turguje gautą suklastotą dolerį. Nenoriu ,,pakišinėti“ ir kitų. Noriu būti saugus savo valstybėje. 1980 metais, kai man dar buvo dvylika, pirmą kartą buvau tardomas KGB, ,,susemtas“ kartu su tokiais žymiais žmonėmis kaip Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė Ona Vikauskaitė ir kt. Iki nepriklausomybės paskelbimo buvau daugelį kartų tardomas, šantažuojamas, gąsdinamas.

Turiu valstybės suteiktą laisvės kovų dalyvio statusą ir kartu invalidumą kaip pasekmę tokios veiklos. Kagėbistinių metodų auka daugiau būti nenoriu, neturiu tam sveikatos, toliau taip dirbti negaliu. Darbe kasdien pasirašau apie du šimtus kartų (ant administracinių aktų, planų, sutikimų, leidimų ir pan.), kasdien kreipiasi atvykę ar telefonu daugybė žmonių.

Jeigu mano paminėtas šantažas yra susijęs su TEO priklausančio žemės sklypo patikrinimu tą dieną, kai atvyksta Švedijos karalienė, tai patikinu, kad tai buvo grynas atsitiktinumas ir sutapimas.

Darbuotojai taip pat dirba neadekvačiais krūviais, turim daug teisminių bylų, tiek dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų, tiek ir šiuo metu priimtų. Darbas sudėtingas, ne visada sprendimai gali būti vienareikšmiški. Teisinė aplinka nuolat besikeičianti. Su savim nešiojuosi kraujo spaudimo prietaisą, po visų šiandieninių bauginimų ten pat kabinete pasitikrinau – spaudimas 200 X 110, pulsas 87, širdies ritmas sutrikęs. Prietaisas turi fiksuotą atmintį, gali ir STT pasitikrinti. Vaistus nešiojuosi su savimi. Išgyvenau.

Gerb. Prezidente, suprantu, kad su korupcija reikia kovoti įvairiomis priemonėmis, tačiau dabar ne anie laikai, prašau supratimo.

P.S. Jeigu mano paminėtas šantažas yra susijęs su TEO priklausančio žemės sklypo patikrinimu tą dieną, kai atvyksta Švedijos karalienė, tai patikinu, kad tai buvo grynas atsitiktinumas ir sutapimas. Patikrinimas atšauktas, TEO informuota, kad patikrinimas perkeliamas į kitą dieną. Daugiau nesikėsinsiu į žymių bendrovių nuomojamus žemės sklypus“, – rašo A.Juška.

Iš TEO gali atimti sklypą

15min.lt jau rašė, kad NŽT ėmėsi tikrinti iškasinėto ir tvora aptverto sklypo šalia sostinės savivaldybės naudojimo teisėtumą. Šį tikrinimą atlieka A.Juška.

Šiuo metu šis sklypas be konkurso išnuomotas TEO antrinei įmonei „Verslo investicijos“. Gindama viešąjį interesą Vilniaus apygardos prokuratūra jau skundė šią nuomos sutartį, tačiau teismai jos nenutraukė. Tuo pat metu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad valstybės įgaliota institucija turi teisę spręsti klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Sklypas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Sklypas, kuris gali būti atimtas iš „TEO“ antrinės įmonės.

Vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 11 d. įsakymu 3 293 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas 94 metams ne aukciono būdu buvo išnuomotas akcinei bendrovei TEO. Be konkurso nuomos sutartis buvo sudaryta esamiems pastatams eksploatuoti. Šie pastatai iki tol priklausė AB „Lietuvos telekomas“. Taip pat bendrovei leista šiame sklype vykdyti paslaugų objektų statybą.

Sklype buvo pradėtos statybos, kurių metu seni pastatai buvo nugriauti, tačiau jas sustabdė prasidėjęs teismų maratonas. Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė ginti viešąjį interesą ir teismo prašė panaikinti nuomos sutartį.

Pagrindiniu argumentu tapo tai, kad bendrovei TEO išnuomotas gerokai per didelis sklypas. Taip pat bendrovė nesilaiko nuomos sutarties sąlygų, kurios leido sklype statyti paslaugų objektus, o jame ėmė kilti automatinė telefono stotis.

Prokurorų teigimu, šis statinys užima mažiau nei dešimtadalį sklypo, todėl nesuprantama, kodėl TEO be konkurso buvo išnuomotas toks didelis žemės plotas.

2009 m. kovo 30 d. sklypo nuomos sutartis buvo perrašyta TEO antrinei įmonei „Verslo investicijos“, su kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė naują susitarimą.

Prokuratūra skundė ir šį susitarimą. Lietuvos apeliacinis teismas prokurorų skundų netenkino, tačiau nurodė, kad įgaliotos institucijos turi teisę spręsti klausimą dėl sutarties keitimo ar nutraukimo. Teismas pabrėžė, kad ne aukciono būdu išnuomotame sklype negali būti statomi komercinės paskirties objektai.

Paklaustas, koks gali būti pačiame miesto centre esančio sklypo likimas, NŽT atstovas A.Juška teigė, kad žemė gali būti tiesiog atiduota eilėje laukiantiems žmonėms.

NŽT bendrovei „Verslo investicijos“ išsiuntė pranešimą, kad šių metų spalio 10 d. 10 val. atvyks tikrinti žemės sklypo, esančio Lvovo gatvėje 21 a.

Paklaustas, koks gali būti pačiame miesto centre esančio sklypo likimas, NŽT atstovas A.Juška teigė, kad žemė gali būti tiesiog atiduota eilėje laukiantiems žmonėms.

„Nustačius nuomos sutarties pažeidimus, gali būti nutraukta nuomos sutartis, o sklypas perduotas Laisvos žemės fondui ir, jei savivaldybė suformuos čia sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, jis bus grąžintas piliečiams, kurie laukia grąžinimo pagal Žemės reformą. Tokių Vilniuje vis dar yra apie 4500“, – sakė  jis.

TEO pranešė svarstanti galimybę parduoti sklypą valdančią antrinę bendrovę.

Neregėtas valymas

Pastaruoju metu NŽT purto daugybė skandalų. Dirbti pradėjusi NŽT vadovė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti, ar teisėtai į Valstybės žemės fondą plaukė dešimtys milijonų litų.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Nacionalinė žemės tarnyba
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Nacionalinė žemės tarnyba

Pačioje NŽT taip pat neišvengta skandalų. 15min.lt pranešė, kad „darbietis“ Arvydas Sabockis įtariamas savo verslo reikalus tvarkėsi per NŽT dirbančią žmoną.

STT Vilniaus valdybos pareigūnai aiškinasi, ar viena privati bendrovė teisėtai Vilniaus mieste išsinuomojo 1,4 ha valstybės žemės sklypą, kurio rinkos kaina yra didesnė kaip 300 000 eurų. Į nusikalstamą schemą galėjo būti įtraukti NŽT darbuotojai.

STT taip pat tiria NŽT Švenčionių ir Kretingos skyrius, kur įtariamas dokumentų klastojimas. STT Kauno valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Druskininkų skyriaus vedėjos Vitalijos Balčienės galimo kyšininkavimo.

NŽT ketvirtadienį pranešė, kad po teritorinių tarnybos padalinių patikrinimo iš pareigų siūloma trauktis Šilutės ir Utenos skyrių vadovams, nes aptikta daugybė pažeidimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius