Nacionalinį susitarimą pasirašė keliolikos socialinių partnerių – profsąjungų susivienijimų, verslo asociacijų ir kt. – atstovai.
Nacionaliniame susitarime numatoma, kaip Vyriausybė artimiausiais metais kovos su ekonomikos sunkmečiu: ketinama mažinti socialines išmokas, darbo užmokesčio fondus, tuo pačiu skatinti verslą ir kt.
Dokumento pasirašymo ceremoniją stebėjo dauguma ministrų, taip pat socialinių partnerių atstovai.
Ant dokumento nugulus visiems parašams, salėje nuaidėjo plojimai. „Džiaugiuosi, kad mes bent jau čia susirinkę matome galimybę ir savo atsakomybę dialogą plėtoti prie stalo, o nebūtinai kokiuose nors piketuose ar demonstracijose, nors tai yra konstitucinė teisė. Tik diskutuojant gimsta tiesa. Kaip rasti subalansuotus sprendimus, mes patys turime čia ir atrasti. Susitarimas tikrai lieka atviras ir kitiems prisidėti“, – pasirašius salėje kalbėjo A.Kubilius ir pakvietė socialinius partnerius „krizinės kavos“.
Pavyzdys opozicijai
Premjeras žurnalistams teigė vertinąs Nacionalinį susitarimą kaip „svarbų tarpinį finišą“ siekiant visoms pusėms naudingų tikslų. „Jis apibrėžia visų mūsų atsakomybę – visų pirma Vyriausybės atsakomybę ir, žinoma, socialinių partnerių atsakomybę:, – teigė premjeras ir pridūrė, jog su Nacionaliniu susitarimu pasirašytas papildomas protokolas, kurio prašė verslo partneriai: – Jame numatytos visos svarbios temos mūsų verslui: nuo energetikos iki mokesčių politikos, investicijų pritraukimo.“ Jis priminė, jog kitąmet mokesčiai nebus didinami, išskyrus „Sodros“ mokestį, kuris gali didėti iki 2 proc.
Remiantis Nacionaliniame susitarime įtvirtintomis nuostatomis, Vyriausybė parengė ir kitų metų biudžetą. A.Kubilius pabrėžė, jog socialinių partnerių vykdomas dialogas, išklausant ir teikiant pasiūlymus, galėtų būti pavyzdys politinėms partijoms. Tačiau opozicinės partijos šio dokumento pasirašyti neketina.
„Mes su jomis kalbėjome ir tarėmės, nes pats Nacionalinio susitarimo rengimas ėjo tam tikrais etapais. Iš pradžių Vyriausybė pradėjo tartis su profsąjungomis, po to pradėjome tartis su verslo asociacijomis, lygiagrečiai tarėmės su įvairiomis visuomenės grupėmis: politiniais kaliniais ir tremtiniais, pensininkų organizacijomis. Kaip matėte, praeitą savaitę buvome susitikę su opozicijos partijomis. Aš tikiu, kad jos gerbs ir atsižvelgs į tą susitarimą, kurį pasiekėme su socialiniais partneriais“, – teigė A.Kubilius.
Beje, šįvakar „darbiečiai“, kurie kviečiami dėtis prie koalicijos, ketina parengti savo reikalavimus. Paklaustas, kaip ketinama elgtis, jei Nacionaliniame susitarime įrašytos nuostatos kirsis su Darbo partijos reikalavimais, A.Kubilius teigė, jog siūlymai bus svarstomi ir ieškoma sprendimų „mechanizmų“.
Susitarimas gali būti plečiamas
A.Kubilius teigė, jog nors Nacionalinis susitarimas galios tik iki 2011 metų sausio, jo pasirašymas atveria galimybę plėtoti dialogą. „Mums kyla noras lygiagrečiai tartis ir dėl ilgesnės perspektyvos. Būtų galima tartis ir dėl tokio ambicingo plano, kurį aš pavadinčiau „Lietuva 2020 metais“, – užsiminė premjeras.
Teiginius, esą Nacionalinis susitarimas yra Vyriausybės viešieji ryšiai siekiant savo tikslų ir visuomenės palankumo, A.Kubilius vadino nerimtais. „Man šiek tiek gaila, kad... na, aš tikiu, kad žmonės įvertins objektyviau šį susitarimą“, – sakė jis.
Būtų galima tartis ir dėl tokio ambicingo plano, kurį aš pavadinčiau „Lietuva 2020 metais“, – sakė A.Kubilius.Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys pripažino, jog šiandien pasirašytas dokumentas nėra tobulas. „Bet, sakykite, ar galima pasiekti absoliučiai viską? Turbūt ne. Tai yra kompromisiniai sprendimai, tačiau tie sprendimai yra reikalingi. Kai kurie jų yra visiškai įsisenėję ir nereikalauja jokių, visiškai jokių lėšų, tik Vyriausybės ryžto ir sprendimų“, – sakė B.Lubys.
Paklaustas, kaip pavyko susiderėti dėl pelno mokesčio mažinimo, B.Lubys šyptelėjo. „Labai lengvai. Ir aritmetika rodo, ką mes norime daryti: ar mes norime turėti didelį pelno mokestį ir labai mažai pinigų, ateinančių į biudžetą? (...) Statistika rodo, kad pelno mokesčio surinkimo kreivė užlinko žemyn. Tai įvyko ne tik dėl recesijos, ne tik dėl krizės, bet ir dėl to, kad tas mokestis buvo didinamas“, – aiškino B.Lubys.
Nacionalinį susitarimą pasirašęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė nuoskaudų neturįs. „Jei turėtume nuoskaudų, mes tikrai būtume to dokumento nepasirašę. (...) Kai kuriais susitarimo teiginiais nesame visai patenkinti, pavydžiui, dėl socialinių išmokų mažėjimo, dėl neįgaliųjų išmokų, mūsų reikalavimų dėl pensijų mažinimo teiginiai buvo išbraukti... Bet pats bendravimas leidžia spręsti tas problemas ir ateityje. Tikimės, kad gerėjant situacijai galėsime jas išspręsti“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Esminiai Nacionalinio susitarimo principai
Vyriausybė skelbia esminius Nacionalinio susitarimo punktus:
• Vyriausybė, planuodama darbo užmokesčių ir socialinių išmokų mažinimą, atsižvelgė į esminį profsąjungų keliamą reikalavimą, kad bet koks mažinimas turi būti solidarus, tačiau pažeidžiamiausios visuomenės grupės turi nukentėti mažiausiai.
• Verslo organizacijos įsipareigoja sustiprinti verslo socialinę atsakomybę, konkrečiais projektais paremdamos mokyklų, vaikų ir jaunimo neformalųjį ugdymą.
• Vyriausybė įsipareigoja, jeigu bus įgyvendintos Nacionaliniame susitarime numatytos valstybės finansų konsolidavimo priemonės, iki 2011 metų nepriimti jokių naujų sprendimų dėl galiojančių mokesčių tarifų didinimo ir neįvesti naujų mokesčių, išskyrus Nacionaliniame susitarime numatytą valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo didinimą.
• Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, jog iki 2011 metų teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, negalės būti keičiami nepritarus Lietuvos Respublikos trišalei tarybai.
• Vyriausybė imsis ryžtingų veiksmų kovojant su šešėline ekonomine veikla, svarbiausią dėmesį skiriant kovai su kontrabanda, mokesčių slėpimu ir nelegalia prekyba.
• Mažinti valstybės valdymo išlaidas.
• Mažinti papildomai valstybės tarnautojų skaičių iki 10 proc., tačiau įsipareigojama po susitarimo pasirašymo nemažinti pareiginių algų bazinių dydžių, taikomų valstybės tarnautojams ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams.
• Įvykdyti viešųjų įstaigų reformą. Priimti sprendimus, draudžiančius viešųjų įstaigų biudžetinį finansavimą, išskyrus paslaugas žmonėms teikiančioms įstaigoms (mokykloms, ligoninėms ir pan.).
• Sutvarkyti viešuosius pirkimus, įsteigti centralizuotą viešųjų pirkimų sistemą, padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą.
• Laikinai, dvejų metų laikotarpiui, diferencijuotai sumažinti visas pensijas ir kitas socialines išmokas vadovaujantis esminiu siekiu, kad šios išmokos būtų mokamos laiku, kad visi išmokų gavėjai solidariai pasidalintų išmokų mažinimo naštą ir kartu būtų apsaugotos pažeidžiamiausios gyventojų grupės.
• Per 2010 metus parengti esmines „Sodros“, sveikatos apsaugos, švietimo reformas.
• Sumažinti pelno mokestį iki 15 proc.; mažoms įmonėms – iki 7,5 proc.
• Imtis papildomų, neatidėliotinų priemonių liberalizuojant teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimą.
• ES lėšomis pradėti teikti lengvatines paskolas (iki 25 tūkst. eurų) smulkiam ir vidutiniam verslui.
• ES lėšomis paremti sunkumus patiriančių įmonių darbuotojus finansuojant viešuosius darbus.
• Vyriausybė įsipareigoja imtis papildomų priemonių supaprastinant ir sutrumpinant ES paramos skyrimo procedūras.
• Siekiant apginti vartotojų interesą pirkti energiją mažesnėmis kainomis, Vyriausybė užtikrins veiksmingą energetikos monopolijų kontrolę.
• Vyriausybė įsipareigoja sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančios energijos išteklių naudojimui, kad Lietuva būtų mažiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio ir geriau išnaudotų vietinius, lietuviškos kilmės energijos išteklius.
Nacionalinis susitarimas galios iki 2010 metų pabaigos. Prie jo pridedamas protokolas, kuriame išvardijamos Vyriausybės ir verslo dialogo temos. Susitarimo įgyvendinimas bus kontroliuojamas vykdant reguliarius partnerių susitikimus.
Dokumentą pasirašė: Vyriausybė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, Asociacija „Investor‘s Forum“, Lietuvos verslo konfederacija / ICC Lietuva.
