Šeštadienį Panevėžyje, Nevėžio pakrantėse vėl būriavosi šiukšlių maišais apsiginklavę panevėžiečiai. Miesto širdyje surengta šiukšlių rinkimo akcija. Prie jos vėl prisijungė ir narų entuziastų būrelis. Vaikinai dar praėjusiais metais savo iniciatyva valę Nevėžio dugną, abejingi nebuvo ir šį kartą.
Dar gausesnes pajėgas metę narai iš Nevėžio dugno vėl traukė plastikinius ir stiklinius butelius, maišelius, o didžiausiais radiniais vėl tapo automobilių padangos, prekybos centro vežimėliai ir netgi dviratis.
„Žmonėms trūksta sąmoningumo. Tuo net neabejoju. Jei jau leidžia laiką prie upės, tai galėtų šiukšles išsivežti, o dabar viskas metama į vandenį. Ar jauni, ar seni taip daro – negaliu pasakyti, bet žmonėms derėtų susimąstyti“, – sakė naras Darius Jasnauskas.
Kitas naras Mantas Normantas pasakojo, kad panėrus į Nevėžio dugną pribloškia kraupus vaizdas. Anot vaikino, lyginant su kitais vandens telkiniais, Nevėžis – vienas didelis sąvartynas.
„Aš pasirinkau nerti į Nevėžį po miesto centre esančiu tiltu. Nustebino ir pinigų kiekis po vandeniu. Radau monetų, piniginių, banko kortelių. Čia gal žmonės pinigus į vandenį meta tam, kad norai pildytųsi. Abejoju, ar tai padeda. Skardinės ir buteliai jau yra eilinės šiukšlės. Jų pilna visur. Praėjusį kartą čia šiukšlių surinkome apie 400 kilogramų. Šį kartą, manau, surinksime daugiau, kadangi prie akcijos prisijungė dar daugiau narų ir šiaip iniciatyvių miestelėnų, kurie dirbo ant kranto“, – akcijos pradžioje kalbėjo naras Mantas Normantas.
Narams darbą apsunkino ir Nevėžio dugne esantis dumblas. Anot narų, ištraukus didesnę atlieką tenka laukti, kol vanduo vėl taps nors kiek skaidresnis.
„Sunku traukti šiukšles, nes daug dumblo, vanduo susidrumsčia ir nelabai ką galime įžiūrėti. Šiaip vaizdas tikrai baisus. Atrodo, kad esamę matę daug, bet kai ištrauki iš vandens bulvių tarką, tuomet susimąstai, kaip ji čia atsirado. Kažkas juk turėjo tą tarką čia specialiai atnešti ir įmesti į vandenį. Negi tai lengviau, nei išmesti į konteinerį?“, – pečiais gūžčiojo Simas Budrys.
Narams į krantą tempti sunkius daiktus šį kartą padėjo ir aplinkosaugininkai. Jų valtis į krantą vieną po kito transportavo prekybos centro vežimėlius ir automobilių padangas bei ratlankius.
„Ant kranto stovi prekybos centras „Maxima“, todėl visos šiukšlės ir krenta į vandenį. Daugiausia randama įvairios taros. Pilna prekybos centro vežimėlių. Aišku, negalime kaltinti prekybos centro dėl to, bet apsaugos darbuotojai bent jau galėtų pasižiūrėti, kur išvažiuoja jų vežimėliai. Upės užterštumas matosi ir vizualiai nuo kranto, net nereikia nerti į dugną. Pakrantės nusėtos šiukšlėmis“, – sakė aplikosaugininkas Alfredas Breivė.
„Ačiū narams entuziastams, kurių dėka ir turima įranga dabar galime pasiekti Nevėžio dugną. Ypač prišiuklinti abu Nevėžio krantai toje atkarpoje, kur viename krante stovi „Maxima“, o kitame – futbolo stadionas. Sirgaliai meta viską per tvorą į pakrantes. Yra tokių žmonių, kurie pripratę šiukšlėmis atsikratyti metant į vandenį. Turbūt jiems atrodo taip – akyse nematau šiukšlės, reiškia, kad švaru. Viskas metama į vandenį, kad nesimatytų“, – krante kalbėjo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Narai vandenyje aptiko ir vėžių. Vienas jų, įsipainiojęs į šiukšles, buvo ištrauktas į krantą o vėliau paleistas atgal. Pakrantėje žvejoję panevėžiečiai dideliu laimikiu pasigirti taip pat negalėjo, tačiau po keletą kuojų į krantą buvo ištraukę. Žvejai tvirtino, kad pakrantėse nešiukšlina ir neretai surenka ir kitų žmonių šiukšles.
„Žvejoti čia grįžtame kelis kartus per savaitę. Patys tikrai nešiukšliname. Surenkame ir kitų išmestas atliekas. Norisi, kad upė būtų švari. Matote, žuvies čia dar yra, bet jei taip visi terš, tuoj čia niekas nebekibs“, – pasakojo žvejai.
