Programoje numatyta, kad ją įgyvendinus, pavyzdžiui, mirusių nuo vėžio, susijusio su rūkymu, asmenų sumažės nuo 52,8 iki 47,6 šimtui tūkstančių gyventojų, o alkoholio suvartojimas vienam gyventojui sumažės nuo 12,9 iki 8,5 litro. Dokumente numatoma, kad programai įgyvendinti metams reikėtų apie 20 mln. litų, o per visus 11 metų – apie 220 mln. litų.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK), aktyviai agituojančios už griežtą psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę bei vartojimo prevenciją, prezidentas Aurelijus Veryga apgailestavo, kad programa gali būti sunkiai įgyvendinama būtent dėl lėšų stygiaus.
Pasidaro užburtas ratas: galbūt institucijos ir norėtų veikti plačiau, bet Vyriausybė tam nenumato lėšų ir remiantis pragmatiniais sumetimais rimtesnės naujovės nesiūlomos
„Programoje, kaip ir ankstesnėse, numatoma, kad projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes atitinkamos dalyvaujančios institucijos turi prisidėti iš joms patvirtintų bendrųjų asignacijų, tai yra savo biudžetų. Pasidaro užburtas ratas: galbūt institucijos ir norėtų veikti plačiau, bet Vyriausybė tam nenumato lėšų ir remiantis pragmatiniais sumetimais rimtesnės naujovės nesiūlomos. Už kokias lėšas jas įgyvendinti?“ – dienraščiui kalbėjo A.Veryga.
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Ramūnas Mačius stebisi, kad Vyriausybė, siūlydama imtis naujų ribojimų tabako ir alkoholio rinkoje, kuri, jo teigimu, ir šiuo metu yra stipriai reguliuojama, iki šiol nėra atlikusi kompleksinės apžvalgos, kokį efektą davė jau vykdytos programos.
Tyrimo duomenimis, nors nuo 2004 iki 2008 metų narkotikų vartojimas Lietuvoje augo (vartotojų padaugėjo 4,3 proc.), nuo 2008 iki 2012 metų gyventojų, nors kartą gyvenime vartojusių bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą, sumažėjo 1,4 procento.
2012 metais rūkė 36,3 proc. gyventojų, o pernai vienas žmogus vidutiniškai surūkė 47 legalių cigarečių pakelius. 2012-aisiais daugiau nei aštuoni iš dešimties 15-64 metų asmenų (82 proc.) buvo vartoję alkoholinių gėrimų, o pernai vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 12,9 litro absoliutaus alkoholio (Europos šalių alkoholio suvartojimo vidurkis žmogui – 10,5 litro).
