Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nauja įranga padės greičiau apskaičiuoti šlaitų saugumą

Gedimino kalnas nebebus toks žalias.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Gedimino kalnas nebebus toks žalias.
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniuje ir Kaune nuošliaužų tikimybė yra didžiausia, sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas. Jo teigimu, Lietuvoje įdiegta kompiuterinė įrangą padės prognozuoti galimas šlaitų nuošliaužas ir nustatyti, ar šalia šlaito saugu gyventi ar ant jo ką nors statyti.

J. Satkūnas aiškina, kad naujoji kompiuterinė priemonė padeda labai greitai ir operatyviai paskaičiuoti šlaito stabilumą. Jis priduria, kad tai neatleidžia nuo prievolės turėti kuo tikslesnius geotechninius duomenis apie kiekvieną šlaitą, bet leidžia viską apskaičiuoti labai greitai. Esą iki tol visi skaičiavimai buvo atliekami labai sudėtingai.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius pabrėžia, kad, naudojantis reljefo lazerinio skanavimo duomenimis, galima nesunkiai įvertinti beveik kiekvieną šlaitą: ar jis stabilus, ar gresia deformacijos, ar saugu prie jo gyventi ar ką nors statyti.

Atrodo, gyvename labai saugioje šalyje, gamtinių nelaimių ar faktorių požiūriu, tačiau šlaitų deformacijos kartas nuo karto įvyksta ir apgadina mūsų turtą. Kartais sugadina labai rimtai“, – sako J. Satkūnas.

„Atrodo, gyvename labai saugioje šalyje, gamtinių nelaimių ar faktorių požiūriu, tačiau šlaitų deformacijos kartas nuo karto įvyksta ir apgadina mūsų turtą. Kartais sugadina labai rimtai. Dėl to turime rūpintis, kad statybos arba kelių įrengimas tikrai būtų geotechniškai saugus“, – sako J. Satkūnas.

Jis įvardija, kad daugiausia nuošliaužų įvyksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune. Šie miestai įsikūrę giliuose slėniuose, upių santakų vietose. Tai sukuria puikias sąlygas formuotis šlaitų nuošliaužoms. Be to, įtakos turi ir intensyvi žmogaus veikla. Anot eksperto, šlaito pakasimas arba viršutinės dalies apkrovimas sukuria papildomus veiksnius, kurie destabilizuoja šlaitą ir priverčia jį deformuotis.

„Pavyzdžiui, didžiulė nelaimė įvyko Dvarčionyse 2000 metais. Nuslinkęs šlaitas buvo nestabilus nuo pat pradžių, tačiau ant jo buvo pastatyta keraminės produkcijos sandėliavimo vieta. Įrengtas sandėlis sukūrė didžiulę apkrovą. Visa ta produkcija nuslinko ir viskas pražuvo“, – pateikia pavyzdį pašnekovas.

Nors Lietuvoje nuošliaužos nėra itin dažnos, jos susiformuoja dėl šlaito statumo, sudėties ir klimato sąlygų. Ekspertas aiškina, kad ypač dabar, kai oro sąlygos dažnai kinta, sukuriamos palankios galimybės nuošliaužos formavimuisi, nes tai šylantis, tai šąlantis oras ir dažni lietūs destabilizuoja gruntą.

Pastebėję įtarimų keliantį šlaitą, gyventojai turėtų kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri patars, kokių priemonių imtis, siekiant apsisaugoti nuo nelaimės.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Geologija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min