Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nauja ligos pašalpų mokėjimo tvarka Lietuvoje – kaip ir daugelyje Europos šalių

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vyriausybė pirmadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad už pirmąsias tris ligos dienas dirbantiems asmenims nebūtų mokamos ligos pašalpos. Už kitas dvi ligos dienas, kaip ir dabar, mokėtų darbdavys, o nuo šeštosios būtų pradėta mokėti 85 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio ligos pašalpa iš „Sodros“.

Panašius sprendimus yra priėmusios ir kitos Europos Sąjungos šalys. Be to, daugelyje jų įtvirtintas ilgesnis laikotarpis ligos išmokoms, kurias turi apmokėti darbdaviai.

Šiais metais įstatymų pakeitimus ligos pašalpas mokėti nuo laikinojo ketvirtos nedarbingumo dienos priėmė Čekija ir Estija. Čekijoje nuo 4 iki 14 ligos dienos kompensuoja darbdavys, socialinis draudimas išmokas skiria nuo 15 ligos dienos, mokėdamas 60 proc. darbo užmokesčio. Estijoje, nuo liepos mėnesio įsigaliojus pakeitimams, darbdavys apmokės nuo 4 iki 8 dienos, o nuo 9 dienos 80 proc. uždarbio kompensuos socialinio draudimo institucija.

Tokie pakeitimai Lietuvoje siūlomi, atsižvelgiant į tai, jog 2008 metais ligos atvejų, kurie truko 3-5 darbo dienas, buvo apie 36,5 procento.

Lietuvoje įtvirtintas apmokėjimo iš darbdavio lėšų laikotarpis yra vienas trumpiausių Europoje. Tik Olandijoje socialinio draudimo išmokos skiriamos nuo pirmos ligos dienos. Daugelyje šalių – Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Islandijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Estijoje – socialinio draudimo išmokos mokamos nuo antros ligos savaitės (15-17 dienos). Pirmųjų ligos dienų pašalpos šiose šalyse mokamos iš darbdavio lėšų. Taigi Vyriausybės siūlomi pakeitimai padės darbdaviams sutaupyti tas lėšas, kurias mokėdavo iki dviejų dienų sirgusiems ligoniams, o „Sodra“ per 8 šių metų mėnesius preliminariai gali sutaupyti iki 78 mln. litų.

Tokie pakeitimai Lietuvoje siūlomi, atsižvelgiant į tai, jog 2008 metais ligos atvejų, kurie truko 3-5 darbo dienas, buvo apie 36,5 procento. Didžiąją dalį sudarė ilgesni ligos atvejai – iki mėnesio ir daugiau. Be to, pagal šiuo metu galiojančią tvarką „Sodros“ teritoriniai skyriai, mokėdami ligos pašalpą, ligonį pamatydavo tik trečią jo ligos dieną, taigi nuspręsta įvesti 3 dienų laukimo laikotarpį, kuris minimaliai įtakotų ilgesnį laiką sergančių gyventojų gaunamas ligos socialinio draudimo pašalpas. Nepriklausomai nuo ligos laikotarpio, jei žmogus pageidaus būti namuose, t.y. neiti į darbą, jis turės kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Pakeitimai numatyti Lietuvos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, tačiau Vyriausybės siūlymai tikrai nepalies motinystės pašalpų. Kaip ir dabar, būsimai mamai bus išduodamas atskiras nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Jei ji yra drausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir turi pakankamai socialinio draudimo stažo, pagal neštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą skiriama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės socialinio draudimo pašalpa.  Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, kurios yra gavusios nėštumo ir gimdymo pažymėjimą, motinystės socialinio draudimo pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas.

Vyriausybė siūlo, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų gegužės 1 dienos. Šiems siūlymams dar turi pritarti Seimas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min