Savaitraščio kalbinti Turto banko vadovas, buvęs viceministras Arnoldas Burkovskis, Visagino atominės elektrinės direktorius Rimantas Vaitkus, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas, „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys tvirtino, kad siūlymo trauktis iš pareigų šiandien nėra sulaukę.
Politologas Vincentas Vobolevičius pabrėžia, kad Lietuvoje tokia praktika susiklosčiusi dėl to, jog politikai atstovauja ne savo rinkėjams, o savo „chebrai“.
„Lietuvoje politika grįsta ne pažadais rinkėjams, o savo tėvonijų planų įtvirtinimu: jei tave rems, laikysiesi valdžioje, jei savus nuvilsi – naujoji valdžia ėmė klibinti ankstesnės Vyriausybės pasamdytų valstybinių įmonių ir įstaigų vadovų kėdes neišliksi“, – tvirtina politologas ir priduria, kad dėl to ir stengiamasi įdarbinti savų žmonių draugus bei gimines. Tokia Lietuvoje susiformavusi ydinga praktika turi neigiamos įtakos ir įstaigų rezultatyvumui.
Pasak konsultacijų įmonės „Visionary Analytics“ partnerio Žilvino Martinaičio, kyla grėsmė, kad gali būti sunku pritraukti kvalifikuotų specialistų, suprantančių, kad toks darbas trumpalaikis. Jam pritaria ir valstybines įmones prižiūrėjęs buvęs ūkio viceministras Adomas Audickas, pabrėžiantis, kad tai, jog šis sektorius yra politizuotas, – viena esminių priežasčių, lemiančių mažesnį valstybės valdomų įmonių efektyvumą nei privačių įstaigų.
V.Vobolevičius apibendrina, kad šis procesas Lietuvai ypač žalingas dar ir dėl to, kad mums galbūt pakanka gerų fizikų ar muzikų, bet gerų vadovų, išmanančių finansus, tikrai trūksta
