Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujas Švietimo įstatymas siaurina tautinių mažumų teises, tvirtina parlamentaras Jaroslavas Narkevičius

Jaroslavas Narkevičius
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Jaroslavas Narkevičius
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Naujas Švietimo įstatymas blogina dabartines tautinių mažumų teises, vien dėl to jis yra netinkamas, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas (LLRA) Seime Jaroslavas Narkevičius.

Seimui priėmus įstatymą parlamentaras pareiškė, kad su didele lenkų bendruomene, gyvenančia Vilniaus krašte, nepavyko „susitvarkyti“ nei carinei Rusijai, nei nacių Vokietijai, nei komunistinei Sovietų Sąjungai.

„Pabaigoje pasakysiu, kad kai kuri išsakyta mintis, kad susitvarkėme su lenkais Kauno rajone, tai laikas susitvarkyti ir Vilniaus krašte. Pasakysiu, kad caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, taigi nesusitvarkysite ir jūs, bet mes stengsimės, kad mūsų valstybė būtų tikrai demokratiška“, – po balsavimo Seime kalbėjo J.Narkevičius.

Prieš tai jis žurnalistams sakė, kad Švietimo įstatymo pakeitimus tautinių mažumų atžvilgiu galima vertinti vienareikšmiškai – kaip siaurinančias jų teises.

„Mes kartais blogus dalykus norime vadinti gražiais žodžiais. Taip pat yra čia. Jeigu yra teisė mokytis nuo ikimokyklinės įstaigos iki baigiant mokyklą visus dalykus gimtąja kalba, o dabar taip nėra. Tai vienareikšmiškas dalykas – susiaurinimas“, – ketvirtadienį Seimui priimant naujos redakcijos Švietimo įstatymą, žurnalistams jį įvertino J.Narkevičius.

Jis su kolegomis iš LLRA prieštaravo, kad įstatyme būtų įtvirtinta norma, jog tautinių mažumų mokyklose pamokos lietuvių kalba turi vykti, kai dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose pamokos vyksta gimtąja kalba, bet yra privalomos lietuvių kalbos pamokos.Be to, nutarta, kad 2013 metais visų – ir lietuviškų, ir tautinių mažumų – mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamino užduotys bus vienodos.

Paklaustas, kokią konkrečiai žalą tautinėms mažumoms padarys šios pataisos, J.Narkevičius tvirtino, kad blogybė jau yra tai, kad bloginama dabartinė padėtis.

„Teisių prasme – tai siaurinimas ar ne, bloginimas ar ne? Čia mes vadiname vienareikšmiškai – siaurinimas ir bloginimas. O ar dėl to nukentės lenkų kalba ar lenkų tradicijos? Savivaldos rinkimai parodė, ar kenčia, ar ne. Rezultatai yra žmonių pasitikėjimas mūsų politika kuo gilesnis. Gaila, kad kolegos Seimo nariai nemato, kad ne tuo keliu einama. Integruoti mūsų vaikus į bendruomenę reikia kitaip, ne prievarta. O padaryti, kad ne tik lenkas, bet ir lietuvis gerbtų savo valstybę, o ne bėgtų iš jos“, – pareiškė parlamentaras.

Jis teigė, kad papildomų temų dėstymas lietuviškai neišmokys vaikų geriau kalbėti lietuviškai, o tik pablogins dalyko suvokimą.

Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose pamokos vyksta gimtąja kalba, bet yra privalomos lietuvių kalbos pamokos.

Vasario pradžioje pasirodžiusi ES Žmogaus teisių agentūros studija aiškiai konstatavo, kad net 42 proc. Lietuvos tautinių mažumų atstovų nurodo nepakankamai gerai mokantys lietuviškai, tai mažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min